Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.
„Temperatūra aukštesnė tokia, silpnumas ir galva. Vienu žodžiu jautiesi blogai, kvietė greitąją. Jam plaučių uždegimą ligoninėje pripažino, švietė tris ar keturis kartus“, – sako vilniečiai Stasė ir Jonas.
Stasės ligoninėje medikai ilgai nelaikė, senjorė sirgo lengvesne ligos forma, tačiau Jonas kartu su sergančiu sūnumi toje pačioje palatoje praleido 2 savaites. Visa šeima pasveiko, dėkoja Antakalnio ligoninės gydytojams ir ragina žmones nenuvertinti koronaviruso grėsmės.
„Šitiek serga, šitiek miršta, kaip čia nepripažinti, kaip čia nežinoti. Yra ta korona, kaip kitaip pavadinti. Korona jau tokia korona, kad neduok tu Dieve, niekam susitikti“, – pasakoja Stasė ir Jonas.
COVID-19 įveikusių gyventojų būrys gausėja didėja. Visoje Lietuvoje daugiau nei 104 tūkstančiai žmonių įveikė šią ligą, dar 60 tūkstančių šiuo metu serga. Tiesa, spėjama, kad persirgusių ir imunitetą turinčių žmonių Lietuvoje yra daug daugiau.
„Galim būti prognozuoti, kad gali būti tokių apie pusė milijono persirgusių, dabar turim apie 166-is tūkstančius“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Lietuvos sergamumo rodikliai toliau krenta. Per visą praėjusią savaitę buvo užfiksuotos 7485 naujos infekcijos. Tai yra beveik 5 tūkstančiais mažiau nei savaitę prieš tai. o sergamumas, pasak mokslininkų, prilygsta lapkričio mėnesiui.
Krenta ne tik atvejų skaičius, bet ir teigiamų testų dalis. Šiuo metu vidutiniškai vienas iš 8–9 testų yra teigiamas.
Miršta vis daugiau gydytojų
Statistikos departamentas per vakar užregistravo dar 24 COVID-19 aukas. Daugėja mirusių medikų. Pakruojo rajone nuo COVID-19 mirė 79-erių metų vidaus ligų gydytojas Juozas Vyšniauskas.
„Gydytojas dirbo slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kaip tik tuo metu buvo nustatytas protrūkis, susirgo tuo metu labai daug pacientų ir darbuotojų“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
„Šviesa tunelio gale, ji jau matosi“, – sako A. Dulkys.
„Mes esame teisingame kelyje ir aš esu dėkinga visiems tiems, kas laikėsi apribojimų sąžiningai“, – pasakoja ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir premjerė Ingrida Šimonytė pradeda kalbėti apie karantino švelninimą.
„Vasario mėnesį, negaliu pasakyti nuo kurios savaitės, bet tikslas yra toks, kad Lietuva negali amžinai gyventi su tomis griežtomis karantino priemonėmis, bet ir visos šalys, kurios staigiai nuėmė, bet nenaudoja kitų priemonių visos sugrįžo į dar griežtesnius karantinus. Mes atpalaidavimo priemones derinsim su testavimo algoritmais“, – teigia A. Dulkys.
„Mes galim atlaisvinti tas veiklas, jeigu mes darome profilaktinį testavimą, mes sugebam sugaudyti ir izoliuoti atvejus. Tik tada galim kalbėti apie atlaisvinimą“, – kalbėjo sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Iki vasario pradžios visi pagrindiniai karantino draudimai toliau veiks.
„Apribojimai kol kas išlieka galioti pilna apimtimi ir per šitas pusantros savaitės, mes toliau dirbsi mažesniuose formatuose. Gali būti ir taip, kad kažkokia dalis apribojimų, ką jau jūs paminėjote gali būti modifikuota, pradedant nuo vasario mėnesio“, – sako I. Šimonytė.
Jei Vyriausybė klausys sveikatos ekspertų, griežčiausi karantino draudimai Lietuvoje turėtų išnykti tik tada, kai šalyje įsibėgės nauja profilaktinio testavimo sistema. Šį tikslą, anot Dulkio, Lietuva galėtų pasiekti tik kovo mėnesį, nes iki šiol į Lietuvą neatkeliavo dar ankstesnės valdžios žadėti greitieji antigenų testai.
Lietuva taip pat ruošiasi pradėti vykdyti plataus masto COVID-19 genomo sekos tyrimus. Tai leistų mokslininkams aptikti greičiau plintančias COVID-19 mutacijas. Pasaulio sveikatos organizacija, dar prieš mėnesį rekomendavo visoms valstybės kuo greičiau pradėti tyrimus. Tiesa, Lietuva kol kas delsia, ieško tyrimams reikalingų pinigų.
„Sprendimas yra valdžios pusėje ir turi būti skirtas, kur kas didesnis finansavimas tokiems tyrimams“, – pasakoja sveikatos ekspertų tarybos narė Edita Sužiedėlienė.
„Yra skaičiuojami finansavimai galimybės, nes čia reikia ir finansų, tikiuosi, kad kažkokių naujienų bus ir šitoje srityje“, – teigia A. Dulkys.
Tiesa, kelis nedidelius sprendimus Vyriausybė ruošiasi priimti. Po vieną gyvenantiems žmonėms planuojama leisti bendrauti su dar vienu namų ūkiu. Nuotoliniu būdu iš mokyklos patalpų leis mokytis sunkumų patiriantiems vaikams.
