Generalinis policijos komisaras sako, kad dėl tokių krūvių ilgaamžiai pareigūnai palieka darbą – policijai trūksta apie pusės tūkstančio darbuotojų visoje Lietuvoje. O iš būrių norinčių tapti pareigūnais atrankas praeina tik pas penktas – po pandemijos dažnam koją pakiša ir psichologiniai bei fiziniai testai.
Arūnas Šilkaitis Kauno policijos pareigūnu dirba jau 11 metų. Darbą pradėjo patrulių rinktinėje, tačiau laikui bėgant kilo karjeros laiptais ir dabar jis – nusikalstamų veikų tyrėjas. Arūnas pasakoja, kad pašaukimą jautė dar sėdėdamas mokyklos suole.
„Iškart po vidurinės mokyklos pasirodė garbinga ir man patraukli profesija. Man toks darbas patinka“, – sako Arūnas.
Policininkas pasakoja, kad darbą dirbti malonu ir dėl modernios policijos technikos su kuria tenka dirbti.
„Turim ir moderniausius šių metų automobilius, turim ir keturračius, motociklų, moderniausios technikos dronų“, – pasakoja Arūnas.
Tačiau tokių pareigūnų šalies policijai trūksta. Nors šalyje dirba apie pusaštunto tūkstančio pareigūnų, papildomai reikėtų maždaug pusės tūkstančio. Opiausia pareigūnų trūkumo problema – Vilniuje, o taip pat kituose didmiesčiuose. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad dėl didelio krūvio ilgaamžiai darbuotojai palieka pareigas. Neva dėl to kaltos ir per mažos algos. Šiemet policijos biudžetas paaugo 40 mln. eurų. Iš jų – didžioji dalis skirta būtent algų kėlimui.
„Jei tas finansavimas tokiu principu būtų iš metų į metus kilęs, tai be abejo, mes turbūt nekovotume su tokiomis pasekmėmis, su kuriomis dabar kovojam. Jei tokios biudžeto augimo tendencijos išliks, manau, kad per kelerius metus turėtume kitokios kokybės policiją – motyvuotą, pritraukiančią geriausius visuomenės atstovus“, – teigia R. Požėla.
Požėla sako, kad jau antrus metus Vilniuje dirbantys pareigūnai gavo vidutiniškai 150 eurais didesnes algas. Tačiau, tai, anot jo, nepadeda.
Pradedančio pareigūno atlyginimas – apie 900 eurų. Pasak Teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės, nenuostabu, kad tokie pinigai nevilioja rinktis policininko profesijos.
„Ir juo labiau nemotyvuoja jaunų žmonių pasirinkti ir dirbti didmiesčiuose, nes didmiesčiuose pragyvenimo lygis pakankamai aukštas, ir jei butą nuomotis Vilniuje, ar Pasvaly, tai šioks toks skirtumas“, – sako teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Lietuvos policijos mokyklos viršininkas sako, kad norinčių tapti policininkais – pakankamai, tačiau daugelis paprasčiausiai nepraeina patikrų prieš stojimus. Neatitinka sveikatos reikalavimų.
Būtent pernai į Lietuvos policijos mokyklą dėl šių priežasčių įstojo tik penktadalis norinčiųjų – 100 iš 500. Esą per pandemiją ypač suprastėjo stojančiųjų psichologinė bei fizinė sveikata. Taip pat, anot pašnekovo, dažnas, stodamas į policija, nesupranta kaip ji funkcionuoja ir nėra pakankamai motyvuotas ir paruoštas.
„Dėl to mes ieškome priemonių, kad žmogus galėtų realizuotis, kitą – turėtų pojūtį policijos bendruomenės suvokimo ir aišku, gero psichologinio klimato, tai čia svarbiausi momentai“ – teigia Lietuvos policijos mokyklos viršininkas Robertas Šimulevičius.
2021-ieji policijai nebuvo lengvi – pandemijos ribojimai, pabėgėlių krizė, riaušės ir protestai.
Generalinis komisaras pripažįsta – vienas įsimintiniausių įvykių buvo rugpjūtį prie Seimo kilusios riaušės per kurias minia susirėmė su pareigūnais – buvo panaudotos ir ašarinės dujos, garsinės granatos, o į pareigūnus ir jų mašinas skriejo akmenys ir buteliai.
O pareigūnams malšinant riaušes prie Seimo, neramumai prasidėjo ir Rūdninkų poligone įkurtoje migrantų stovykloje, kur migrantai, nepatenkinti gyvenimo sąlygomis, surengė protestą.
„Šie metai yra tokie, kokių niekada nėra buvę turbūt. Tačiau mums pavyko nesubyrėti, nesugriūti. Vienas iš tų renginių pasibaigė kuo pasibaigė, aš kalbu apie riaušes. Matyt, tai mums irgi signalas, kad reikia mokytis, bandyti identifikuoti tokias grėsmes“, – kalba R. Požėla.
Policija pernai registravo daugiau kaip 800 tūkstančių pranešimų apie įvykius. Tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei užpernai. Registruota virš milijono administracinių nusižengimų. Tai beveik 400 tūkst. daugiau nei užpernai.
Per 90 procentų nusižengimų padarė būtent kelių eismo dalyviai. pusė jų – vairuotojai viršijantys greitį.
„Na, o šie metai, visos mintys yra su mūsų ginklo broliais ukrainiečiais. Mokomės tas pamokas, kas vyksta Ukrainoje“, – sako R. Požėla.
POZELA, cia NEMOKSISKAS VALDYMAS!!!. Paziurekite, kiek suvaziuoja automobiliu3-6 i viena ivyki.. POZELA, tai negebat organizuot darbo taip, kad vienas ekipazas susitvarkytu????
