Taip klaipėdietė Zita apibūdina savo Kalėdas. Spalį, uostamiestyje įjungus šildymą, moters butas taip ir liko šaltas iki pat šiol. Nė vienas iš trijų bute esančių radiatorių nešildo.
„Aikštelėje 4 butai, po kiekvienu šituo yra stovas kurį reikia nuorinti. Šilumininkas man sako – jūs niekam nebešnekėkit, kad ten yra stovai. Kadangi jie per vasarą užkirmijo. Atsukti negaliu, nuorinti negaliu, vienu žodžiu, tai jūs, sako, taip ir prakentėkite. Dabar ne tik pas mane butas nešyla, bet ir iki pirmo aukšto visi butai nešyla“, – pasakoja Zita Liutikė.
Kaip jaučiasi kiti kaimynai neaišku – dalis šaltuose butuose negyvena. O Zita dieną naktį šildosi dujine virykle bei elektriniu radiatoriumi. Taip buto temperatūra pasiekia 15 laipsnių. Sako, kartą jų nenaudojo, tai termometras svetainėje rodė vos 8 laipsnius šilumos.
„Duokite man šilumos. Kaip matote, pastoviai yra šildomas radiatorius. Yra pastoviai kaitinamos dujos. Už šilumą moku pilną kainą. Jokių privilegijų neturiu. Skolų neturiu. Kadangi sąžiningai moku, galiu sėdėti ir be šilumos“, – sako Zita.
Moteris augina neįgalų vaiką. Tad jį kasdien veža į dienos centrą, kad jaunuolis bute nesušaltų.
„Jis net nėjo maudytis – sako, man šalta, neisiu. Šiandieną išleidau jį kosėjantį, sloguojantį, nemaudytą į dienos centriuką“, – kalba Zita.
Jau tris mėnesius nešildomame bute pradėjo veistis pelėsis.
Zita ne kartą kreipėsi į daugiabutį administruojančią įmonę, tačiau, sako, meistrai atvažiuoja, pasikrapšto galvą ir išvažiuoja. Tiesa, pakeitė svetainėje stovintį radiatorių, bet šilčiau nuo to netapo.
„Man pakeitė šitą radiatorių, nuroino, bet jis šyla taip, kaip lavono užpakalis. Nėra kaltų. 22 dieną santechnikai atėjo, pasisukiojo 10 minučių ir išpustė padus“, – sako Zita.
Tačiau šia istorija pradėjus domėtis žurnalistams, namas tarsi atgijo. Atvyko ir avarinė tarnyba, ir meistrai. Kai kurie be kaukių ir antbačių pirmyn atgal iš rūsio į moters butą vaikščiojo ir vis tikrino radiatorius. Panašu, kad šiluma pradėjo grįžti.
Daugiabutį administruojančios bendrovės „Mano būstas“ atstovas aiškina, kad gedimas buvo rimtas. Rankiniu būdu nuorinti radiatorių nepavyko, teko užsakinėti retas detales.
„Šiuo atveju, teko keisti, tiksliau montuoti naujus, automatinius nuorintojus, kurie montuojasi ant radiatorių. Tas, suprantama, šiek tiek užtruko, nes reikėjo juos užsakyti, reikėjo juos atvežti, reikėjo sumontuoti, reikėjo, galų gale, juos rasti pradžiai. Kaip minėjau, tai užtruko ir teko pabūti šiek tiek be šilumos“, – teigia bendrovės „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskis.
Anot daugiabučių administratorių, 95 procentai problemų dėl nenuorintų ir neveikiančių radiatorių yra išsprendžiamos pirmomis dienomis įjungus šildymą. Tad tokie gedimai kaip šiame Klaipėdos daugiabutyje esą labai reti.
