Demokratų frakcijos narys Tomas Tomilinas nuolat domisi naujienomis Anykščiuose, kur gyvena jį į Seimą išrinkę Deltuvos šiaurinės rinkimų apygardos gyventojai. Tomilinas norėtų persikraustyti į Anykščius, bet, anot jo, Seimo nario alga lengvai to padaryti jam neleidžia – esą ši per maža.
„Anykščiai labai gražus kraštas, kur kainos yra pakankamai neįkandamos. Seimo narys uždirba apie 2 tūkstančius eurų į rankas. Kiekvienas darbuotojas turi siekti didesnės algos. Jeigu taip nebus, nebus pažangos, nebus ekonomikos augimo. Aišku, kad lyginant su kitais žmonėmis tai yra normali alga, maždaug picerijos direktoriaus alga. Versle šita alga yra nekonkurencinga“, – tvirtino Seimo narys Tomas Tomilinas.
Jeigu Tomilinui dar kartą ateityje pavyktų iškovoti parlamentaro mandatą ir šis Seimas sugebės palaiminti Vyriausybės parengtą valstybės tarnybos reformą, tiek Tomilino, tiek jo kolegų, ministrų alga nuo kitos kadencijos padidėtų beveik 3 tūkstančiais eurų iki 6300 eurų prieš mokesčius arba maždaug 3800 eurų į rankas. Tačiau ši užduotis nebus lengva. Mat valstybės tarnybos reforma Seimo posėdžių salę bando pasiekti jau trečią kartą: opozicija deda visas pastangas, kad šio klausimo darbotvarkėje neliktų.
„Deja, bet premjerė, kuri yra įrašyta kaip pristatantis asmuo, neturi Vyriausybės įgaliojimų pristatyti šitą klausimą“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.
Agnė Širinskienė piktinasi, kad Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė neva neturi teisės pati pristatyti reformos, nes jos esą nedelegavo Vyriausybės kabinetas.
„O šiaip jau ministrui pirmininkui įgaliojimų pristatyti projektą atskirų nuo Vyriausybės nereikia“, – teigė I. Šimonytė.
„Nors man labai patiko kolegės Ingridos mintis, kad ji yra Vyriausybė, bet, deja, taip nėra“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Progos įsivelti į ginčus nepraleido Petras Gražulis. „Tai taip išeitų, kadangi Čmilytė Seimo Pirmininkė, tai ji už mane gali kalbėti? Projektus pristatinėti? Nesąmonė! Niekada“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Aš jūsų projektų nepristatinėčiau, Petrai“, – atkirto V. Čmilytė-Nielsen.
Nepaisant visų ginčų, trečiuoju bandymu Vyriausybės sukurta Valstybės tarnybos reforma sugebėjo prasibrauti į darbotvarkę, tiesa, ginčai liejasi toliau...
„Kaip gali įvykti, kad Vyriausybė tris kartus taiso reformą ir vis vien teisės departamentas randa 61 klaidą“, – piktinosi A. Širinskienė.
„Manau, kad mes surinksime reikiamą kiekį parašų ir kreipsimės į Konstitucinį teismą“, – teigė S. Skvernelis.
Opozicija nepatenka ir paskutiniuoju reformos variantu. Mat, Seimo teisininkai mano, kad projektas vis dar galimai prieštarauja konstitucijai, nes nėra aiškiai įstatymu nurodoma, kokius didžiausius atlyginimus gali gauti valstybės tarnautojai.
„Nėra konstitucinio teismo išaiškinimas, mano vertinimu, toksai, kad jis reikalautų įkalti kažkokią konkrečią sumą įstatyme ir visiškai neatsižvelgti į kitus reglamentavimo dalyvius. Man atrodo reglamentavimo pakanka“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Valdantieji projekte siūlo panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas ir atrankas. Tai reiškia, kad kiekvienos įstaigos direktorius laisvai pats spręstų, ką, kiek ir už kokį atlyginimą samdyti.
„Tai vis dėlto vadovų korpuso, kaip rašo aiškinamajame rašte, stiprinimas“, – tikino Seimo narė Rita Tamašunienė.
„Man, atrodo, kaip ten toje patarlėje apie žuvį ir galvą. Tai vis dėl to yra labai svarbu spręsti problemą nuo galvos, tam, kad ta galva, gavusi atsakomybę, gavusi įgaliojimus taip pat galėtų spręsti ir kolektyvo problemas“, – sakė I. Šimonytė.
„Tiesiog bus draugų būrelis priimtas į valstybės tarnybą, ypač, jei konkursai bus organizuojami vietoje“, – teigė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos prezidentė Loreta Soščekienė.
Seimo opoziciją ir darbuotojų profsąjungas labiausiai pykdo socialinių garantijų naikinimas. Mat valstybinės tarnyboje norima sunaikinti priedus už darbo stažą.
„Mes negalime nevertinti žmonių, kurie dirba valstybės tarnyboje. Už lojalumą turi būti bonusai, dabar tų bonusų netenkama“, – teigė L. Soščekienė.
Nepaisant visos kritikos, už reformą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 23, 33 susilaikė.
„Akivaizdu, kad ta orientacija į decentralizavimą yra susijusi su labai dideliu noru susidarbinti savus. Tai aš nežinau, kas to gali nematyti“, – sakė A. Širinskienė.
„Gerbiama kolegė galėtų pasižiūrėti į tai, kiek dabar yra neužimtų vadovų pozicijų, aš savų tiek neturiu, kur galėčiau juos visus sudarbinti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Kolegei Agnei Širinskienei norėčiau pasakyti, kad jūsų įtaigaus, spontaniško ir kolegas įtikinančio kalbėjimo gali pavydėti kiekvienas politikas ir aš ateityje noriu būti į jus panašus“, – teigė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Toliau projektas bus svarstomas komitetuose.
