Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų. O komerciniai bankai jau skelbia prognozes, kaip beprotiškos dujų ir elektros kainos paveiks infliaciją ir ar gali lietuviai tikėtis algų augimo kitąmet.
Kiekvieną mėnesį – dešimtys milijonų eurų nuostolių – tokią perspektyvą mato azoto trąšas gaminančios „Achemos“ direktorius. Jonavos įmonė – ne tik didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja, bet ir didžiausia dujų vartotoja. O gamtinių dujų kainai šovus į dausas, įmonė laikinai stabdo veiklą.
„Jau antrą mėnesį įmonė dirba nuostolingai, rekordiškai kylant gamtinėms dujoms, ilgalaikiai kontraktai dėl trąšų pardavimų neleidžia dirbti pelningai ir neleidžia prisiimti tokio nuostolio“, – teigia „Achemos“ direktorius Ramūnas Miliauskas.
Įmonė jau nuo pernai dirbo tik trečdaliu pajėgumų. Pernai „Achema“ uždirbo beveik 60 mln. eurų pelno – 16 proc. mažiau nei užpernai. Kiek ilgai gamykla stovės tuščia, direktorius nežino. Kad darbas atsinaujintų, dujų kaina biržoje esą turėtų sumažėti bent triskart.
„Dienos kaina, šiandien turim apie 280, turėtų nukristi iki 90 eurų, kad galėtume konkurencingai parduoti trąšas“, – sako R. Miliauskas.
Visgi tokių prošvaisčių nėra. Gamybai visai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius, o kitiems bus skelbiamos prastovos. „Achemoje“ dirba daugiau nei 1200 žmonių. Ramūnas Miliauskas neslepia – įmonė peržiūri darbuotojų funkcijas, ar šios nesidubliuoja, apie 60 žmonių bus atleisti.
„Bus etatų mažinimas, aišku, neženklus, planuojama apie 5 proc. šiame etape“, – kalba R. Miliauskas.
„Derėsimės dėl poreikio mažinti darbuotojų, nes dalis specialistų gali ir taip palikti bendrovę. Pasikeitus situacijai, paprasčiausiai nebebus kam dirbti“, – tvirtina profsąjungos vadovė Birutė Daškevičienė.
Ne kartą dėl atlyginimų streikus rengusios „Achemos“ profsąjungos vadovė teigia, kad su valdžia bandys derėtis dėl darbuotojų pajamų. Pagal Darbo kodeksą, prastovose esantys darbuotojai gauna 40 procentų vidutinio atlyginimo.
„Darbuotojai susirūpinę. Mūsų pagrindinis tikslas – kad bendrovė išgyventų ir sulauktų atsigavimo ir tuo pat metu bendrovės darbuotojai gautų pakankamas pajamas, kad galėtų užtikrinti savo poreikius išgyventi, neieškotų darbo kitur“, – sako B. Daškevičienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigia, kad „Achema“ galės gauti Sanglaudos fondo milijonų, kad perorientuotų veiklą ir taptų „žalesne“.
„Achema“ pasiruošusi juo pasinaudoti, tai reikšmingos sumos, kalbama iki 100 mln. sumą“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Visgi ekonomistas Nerijus Mačiulis svarsto, kad dėl „Achemos“ bėdų Lietuva net kažkiek laimi. Ši įmonė suvartoja apie pusę visos šalies gamtinių dujų, vadinasi, tiek jų liks rezervuose artėjant žiemai.
„Daug pigiau mokėti kompensacijas tiems darbuotojams ir palaukti stabilesnio laikotarpio žaliavų rinkose. Palaukti, kol baigsis ši labai sudėtinga žiema yra išmintingiau ir saugiau negu bandyti kažką išspausti iš tų kainų, kurios dabar yra rinkoje“, – komentuoja N. Mačiulis.
O „Swedbankas“ skelbia prognozes, ko visiems lietuviams tikėtis kitąmet. Šiemet iki dviejų procentų kritęs Bendrojo vidaus produkto augimas kitąmet gali būti nulinis – Europa jau nyra į recesiją, traukiasi ir Lietuvos ekonomika. Geresnė žinia esą – kad recesija pristabdys vasarą ir 20 procentų perkopusią infliaciją.
„Vidutinė metinė infliacija kitais metais turėtų siekti tik 6 proc. ir bus mažesnė nei atlyginimų augimas. Tai tuo aspektu kiti metai nebus blogesni nei buvo šie metai. Tačiau prognozuojame, kad kitais metais gali padidėti vienu procentu nedarbo lygis“, – sako N. Mačiulis.
Tiesa, minėti šeši procentai prisidės prie jau dabar išsipūtusių kainų, taigi, jos dar labiau paaugs.
„Tai labiausiai pajus tie vartotojai, kurie perka įvairias paslaugas, nes paslaugų sektorius dirba su Lietuvos vidaus rinka ir kylančios energetikos kainos skatins paslaugų bendroves toliau kelti kainas“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Swedbank“ duomenimis, šiųmetis vidutinis algų augimas kitąmet lėtės perpus.
„Aš manau, kad atlyginimų augimas išsikvėps jau šių metų ketvirtą ketvirtį, kai Lietuvoje prasidės šildymo sezonas, nes įmonių biudžetai ne guminiai“, – teigia A. Izgorodinas.
Jau kilstelėjęs paskolų palūkanų normas Europos centrinis bankas iš viso esą turėtų dar didinti ne daugiau nei iki vieno procento.
