Vyriausiąja kasininke viename prekybos centre dirbanti Sigita sako, kad parduotuvių darbuotojai per karantiną – kaip lakmuso popierėliai – sugeria negatyvias žmonių emocijas.
„Labai nemalonu, kai pirkėjas ateina ir tave apšaukia, galima sakyti, už nieką. Tiesiog jam paaiškini, pasakai, padedi ir už tai dar gauni barti“, – sako vyriausioji kasininkė Sigita.
Kasininkė pastebi, kad gerokai piktesni pirkėjai pasidarė per antrąjį karantiną. Prekybos centro darbuotojams kliūna ir už reikalavimą taisyklingai dėvėti kaukes.
„Nepatenkinti būna, sako, neaiškinkit, ir panašiai“, – pasakoja Sigita.
Ir už kainas: „Mano darbuotojai, kolegei kartu, kai mes dirbome, tai informacijoje teko verkti nuo vienos pirkėjos. Nes buvo kažkoks mokestis ir jai kažkas netiko. Aišku, labai sunku tokiais momentais mums dirbti, nes vis tiek paskui ir pats darbuotojas būna nepatenkintas, piktas.“
Dėl to šis prekybos centras visiems nerimą, įtampą ar stresą jaučiantiems darbuotojams jau gerą mėnesį siūlo nemokamas ir anonimines psichologų konsultacijas.
„Darbuotojai kasdien susiduria su realia viruso grėsme, tačiau yra itin svarbi ir emocinė situacija, ir emocinė pagalba. Pandemija išties tampa dideliu iššūkiu ir mes norime paskatinti ir raginame savo darbuotojus neužsisklęsti ir tas problemas spręsti pasitelkus profesionalų pagalbą“, – teigia „Maxima“ atstovas Tomas Bašarovas.
Daugiau nei 60 profesionalių psichologų ir psichoterapeutų vienijančio specializuoto portalo „visipsichologai.lt“ atstovai pastebi, kad savo darbuotojams konsultacijas užsako vis daugiau darbdavių.
„Sulaukiame labai daug užklausų, kaip galėtume padėti. Šiuo metu bendradarbiaujame daugiau nei su 10 didelių įmonių. Daugiau nei pusę konsultacijų sudaro būtent darbdavių užsakymai darbuotojams. Tai per paskutinį laikotarpį, per paskutinius mėnesius buvo daugiau nei 500 vaizdo konsultacijų iš darbdavių“, – kalbėjo „visipsichologai.lt“ projekto vadovė Rita Alksnienė.
Nuotoliniu vaizdo skambučiu ar telefonu įmonių darbuotojus jiems patogiu laiku konsultuoja ir psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė. Specialistė sako, kad temų spektras platus – nuo problemų dėl darbo iki rūpesčių šeimoje. Išsiskiria ir dar viena tendencija – koronaviruso stigma.
„Jau nemažai turime žmonių, kurie persirgę koronavirusu, ir tikrai labai daug jų sako, kad atėjus į darbą, į mane žiūri kaip į tokį raupsuotąjį šiek tiek ir manęs bijo“, – sako psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.
„Visipsichologai.lt“ pabrėžia, kad darbuotojai gali būti visiškai ramūs – jų darbdaviai tikrai nesužinos aptarinėjamų problemų turinio ar vardų ir pavardžių tų, kurie kreipiasi.
„Konfidencialumas, sakyčiau, yra vienas iš svarbiausių dalykų, kadangi nei darbdavys, nei mes tikrai nesekame ir nematome, kada žmonės jungiasi, kada jie naudojasi“, – pasakoja R. Alksnienė.
„Vienas kreipiasi, vienam visai patinka ir jis mato naudą, jis pasako kolegai: „Ir tu gali pabandyti“. Mes turime tą kultūrą, kur tai tampa normalu. Vadinasi, jeigu mano kolega kreipėsi ir jis apie tai kalba, tai gal ir man nėra taip baisu kreiptis“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Tuo metu žmonės sako, kad jų emocinė būsena per antrąjį karantiną ir toliau blogėja:
„Užsidarę, namuose sėdėti reikia, tai kaip nepablogės. Jūs įsivaizduojat? Pastoviai namuose būt. Tai yra negerai. Reikia į žmones išeiti.“
„Blogai. Depresija jau atėjo. Nusibosta. Viskas tas pats ir tas pats. Vienas kai gyveni taip ir… “
„Yra kaime sodyba, tai turiu kur atsipalaiduoti šiek tiek, bet kol nebuvo jos ir per pirmą karantiną, tos keturios sienos. Net lubos spaudė smegenis.“
„Kadangi aš esu tokio temperamento žmogus, kuriam reikia, kaip draugė juokiasi, bendraujant pasičiupinėti vos ne, tai man labai trūksta gyvo bendravimo. Ir vis tiek – labiausiai žmogus žmogui reikalingas.“
Kad lietuvių psichologinė būsena prasta, rodo ir „Žmogaus studijų centro“ atliktas tyrimas. Keturi iš dešimties apklaustųjų teigia jaučiantys nerimą ir liūdesį. Taigi jau maždaug metus pusė Lietuvos gyvena nuolatinėje įtampoje.
„Mes gyvename tokiame viešame diskurse, atrodo, kad įsimylėjome tą COVID-19. Apie nieką daugiau ir nebekalbame. Nei apie rimtus kitus dalykus, nei apie teigiamas emocijas žadinančius dalykus. Ir tai sukelia tokį emocinį užkratą, neigiamų emocijų užkratą, kuris pradeda darytis vyraujančiu fonu“, – kalbėjo Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas.
Sumažinti nerimą gali padėti ne tik psichologų konsultacijos, bet ir pasivaikščiojimai gamtoje, mankšta ir kitos malonios veiklos, padedančios atsikratyti negatyvių minčių.
