Darbas nuotoliniu būdu ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonėse virsta kasdienybe. Naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ patalpose įpusėjus darbo dienai įprastai turėtų dirbti apie 400-us žmonių. Beveik visi jie šiuo metu pluša iš namų.
„Mes pradėjom apskritai skatinti darbą iš namų, kai apskritai situacija Europoje pablogėjo. Dar prieš paskelbiant karantiną mes dirbome beveik visi, beveik 100-u procentų, iš namų“, – sako „Vinted“ atstovė Ieva Užkurnienė.
Įmonė planuoja išlaikyti šią tendenciją bent iki metų pabaigos. Kiekvienas darbuotojas gali laisvai rinktis, kaip jis nori užbaigti 2020-uosius, namie ar biure.
„Situacija yra dar labai neaiški koronos. Natūralu, kad viskas eina į blogesnę situaciją, ir blogėjant orams, kol nėra vakcinos ir kitų priemonių, tai nusprendėme, kad žmonės galėtų pasiplanuoti savo laiką pusei metų ir tiesiog galės pasirinkti“, – pasakoja I. Užkurnienė.
Tokį pavyzdį renkasi ir kitos bendrovės.
„Žmonės vis dar turi rekomendacijas, kad jeigu jie gali padaryti savo darbą taip pat kokybiškai 100-u procentų kaip darbo vietoje, tik tais iš namų, tai mes rekomenduojame dirbti iš namų. Aišku, ne visada tai yra įmanoma. Salono darbuotojas jis sunkiai gali dirbti iš namų, bet jeigu žmogus gali dirbti iš namų, jiems tos galimybės yra suteikiamos“, – teigia „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas.
„Tas visas laikotarpis ir tas visas karantininis laikotarpis, kai buvo totaliai organizuojamas karantinas Lietuvoje, jis daug ko išmokė, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“, – kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė sveikina visas įmones, kurios gali ir rekomenduoja savo darbuotojams dirbti iš namų. Esą prastėjant Lietuvos sergamumo rodikliams, svarbu vengti visų nereikalingų kontaktų su žmonėmis.
„Tos įstaigos tiesiog persiorganizavo, jeigu leidžia jų darbo specifika dirbti nuotoliniu būdu. Ir nemanau, kad jų darbo rezultatai yra prastesni. Apsauga patiems žmonėms, žinant, kad yra labai daug besimptomių. Tai yra apsauga, visiškai teigiamas dalykas“, – sako D. Razmuvienė.
„Nuotolinis darbas, darbas iš namų, ar iš kitos vietos yra labai efektyvus būdas, siekiant pažaboti šitą infekciją, sumažinti plitimą. Tose įstaigose, kur tai yra įmanoma, tai yra sveikintina. Kuo daugiau žmonių vienoje vietoje, tuo didesni šansai, kad virusas gali pasklisti ir didesni kontaktai gali atsirasti“, – pasakoja infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Vėl augti pradėjusį nuotolinio darbo mastą pastebi ir mobiliojo ryšio srautus stebinčios bendrovės. Pavyzdžiui, nuotolinės susitikimų programėlės „Zoom“ populiarumas tiesiogiai priklauso nuo galiojančių apribojimų. Karantino įkarštyje virtualių, vaizdo pokalbių, pamokų skaičius išaugo net 30-ia kartų.
Kai draudimų sumažėjo, situacija vėl pasikeitė. Anot bendrovių, dabar, šis nuotolinio darbo įrankis 10 kartų populiaresnis nei iki karantino, tačiau iki tokio piko, koks buvo pasiektas kovo, balandžio mėnesiais dar toli.
„Po karantino mes vėl pradėjome bendrauti gyvai, grįžome į įprastines gyvenimo vėžes, tada „Zoom“ naudojimas sumažėjo tris kartus“, – teigia „Bitės Profų“ atstovas Karolis Špiliauskas.
Panašiai keitėsi ir kitų populiarių nuotolinio darbo įrankių populiarumas. Nors sunaudojamų interneto duomenų skaičius auga ir dėl kitų priežasčių, specialistai net neabejoja, kad nuotolinio darbo ir tam reikalingų įrankių populiarumas dėl koronaviruso keliamos grėsmės ir toliau didės.
„Kažkokia dalis stengiasi dirbti iš namų. Matyt, tos tendencijos jos yra ilgalaikės, suprantam, kad virusas niekur nedingo, žmonės saugosi, kas gali dalį laiko skiria iš namų, distanciniu būdu. Akivaizdu, stebėsime dar keletą metų turbūt“, – kalbėjo A. Baranauskas.
Nuotolinis darbas ir Vyriausybės prioritetų sąraše. Premjeras Saulius Skvernelis žada tvirtinti naujus kriterijus, pagal kuriuos bus aišku, kokių rekomendacijų ir reikalavimų teks laikytis Lietuvos gyventojams, jei sergamumas COVID-19 toliau kiltų.
Tie kriterijai bus patvirtinti ir mes turėsime rekomendacijas ir privalomumus. Sakykim, dėl to pačio nuotolinio darbo. Jeigu savivaldybėje bus pasiektas tam tikras epidemiologinis rodiklis, gali būti taip, kad bus siūloma riboti maitinimo įstaigų veiklos darbo veiklą, rekomenduoti suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir taip toliau.
