Sporto klubų atidarymą susirinkę klientai vadina švente. Po pusės metų pertraukos žmonės vėl gali treniruotis patalpose. Vilnietė Evelina pasakoja, kad sportuojant namuose sunku ne tik pasiekti gerų rezultatų, bet ir apskritai prisiversti pajudėti:
„Žiauriai smagu, kaip į šventę eini į sportą. Žymiai efektyviau sporto salėje, nes ten ir svoriai atitinkami ir treneriai. Nėra ką lyginti.“
„Kažkiek namuose, kažkiek lauke, vis tiek ne tas. Čia sporto klubas, yra įrangos.“
„Labai trūko, labai trūko. Ir labai smagu, pirmą dieną atidarė, atbėgau, sugrįžau.“
Sporto klubuose vienam žmogui privalo tekti ne mažiau 20-ies kvadratinių metrų ploto, dėl to klientai prieš atvykdami turi pasitikrinti įstaigos užimtumą. Pavyzdžiui, šioje salėje vienu metu gali sportuoti nuo 40 iki 50-ies žmonių. Grupinėse treniruotėse uždarose erdvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 5-i, lauke – iki 10-ies žmonių. Sporto klubų verslas sezoninis, šylant orui klientų mažėja, dėl atsidariusių įstaigų vadovai pelno nesitiki.
„Po 6-ių mėnesių neveikimo. Nors yra daug apribojimų, su džiaugsmu pasitinkame klientus ir jis sugrįžta. Šita pradžia bus toliau nuostolinga, tačiau tikimės įsivažiuoti, dalis sporto klubų dėl to ir neatsivėrė, nes nori pastebėti, kas čia dėsis“, – sako „Impuls“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis.
„Mums kaip oras, kad pagaliau galime atsidaryti prieš šiltąjį sezoną, dar spėti. Šitas bjaurus oras mums yra paguoda, kuri padeda dar susirinkti, bet čia mes kalbam apie savaites. Pašils oras ir sezoniškumas labai jausis“, – pasakoja „Amber CrossFit“ vadovas Rokas Milevičius.
Lietuvoje skaičiuojama, kad šiandien duris klientams atvėrė daugiau nei pusė šalies sporto klubų. Su baseinais situacija liūdnesnė. Iki šiol juose galėjo treniruotis tik profesionalūs sportininkai. Vyriausybė nuo šiandien leido baseinams teikti paslaugas kontaktiniu būdu besimokantiems vaikams, atskiroms klasėms, beveik visi šalies baseinai šia galimybe nepasinaudojo.
„Jeigu gali vykti moksleivių pamokos, kodėl negali vykti suaugusiųjų plaukimas pavieniui. Šiuo metu tai yra per sudėtinga, vien pradinukai išėję į mokyklas, vidurinių klasių mokyklos mokinių nesulaukė. Šiuo metu tų plaukiančiųjų labiau būtų galima sulaukti iš suaugusiųjų pusės“, – teigia V. Šiugždinis
„Tokiomis sąlygomis nedirbti yra mažesnis nuostolis negu dirbti, bet kadangi esame naujas baseinas ir tikimės, kad bus greitu metu didesni atlaisvinimai, nes tiek ir pasaulinės sveikatos organizacijos rodyti tyrimai, kad virusas vandenyje neplinta, tikimės, kad greičiau bus atsižvelgiama. Dėl to nepaisant finansinių nuostolių nutarėme pradėti veiklą būtent dabar“, – kalbėjo „Plaukimo šeima“ direktorius Antanas Sakalauskas.
Verslas viliasi, kad Vyriausybė artimiausiomis savaitėmis suvienodins reikalavimus tiek sporto klubams, tiek baseinams. Ir leis vykdyti grupines treniruotes didesniam skaičiui žmonių.
Veiklą nuo šiandine gali pradėti viešbučių pirtys ir baseinai, bet čia lankytis gali tik po vieną šeimą, namų ūkį.
Karantino laisvinimas, anot Sveikatos apsaugos ministerijos, vyksta palaipsniui. Šią savaitę Lietuvos epidemiologai žada susitikti su Lietuvos baseinų valdytojais ir aptars galimą karantino sąlygų švelninimą.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad ribojimai sporto klubams, baseinams sugalvoti ne be reikalo.
„Norėtųsi priminti, kad tikrai protrūkių, susirgimų atvejų ir tokių skaitlingesnių protrūkių būtent buvo fiksuojama įvairiose sporto šakose, tiek ledo ritulio, tiek sporto klubuose atskiruose, dziudo klubuose, ir krepšinio klubuose. Reikia suprasti, kad sportas tai yra intensyvus žmogaus judėjimas, intensyvus kvėpavimas, kvėpuojant intensyviai į išorę netgi jei žmogus nežino, kad jis yra užsikrėtęs, jis be abejonės išskiria greičiau galbūt net didesnį kiekį viruso“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Epidemiologai pabrėžia, kad klubuose ne tik sportuojama, bet ir bendraujama, žmonės naudojasi ta pačia įranga, persirengimo kabinomis, dėl to esą jų veikla ir yra ribojama.Sveiktos specialistai nė neabejoja, kad karantino taisyklių laisvinimas kels sergamumo rodiklius.
„Kiekvienas atlaisvinimas karantino metu tolygu rizikoms atsirasti, susirgti, išplisti infekcijai. Jeigu žmonės nesiskiepys, nustos testuotis arba nebus laikomasi visų ribojimų, kas išlieka, be abejo virusas gali išplist“, – pasakoja D. Razmuvienė.
Šiuo metu Lietuvos sergamumo rodikliai auga, bet daug lėčiau nei antrosios pandemijos bangos metu. 2 savaičių naujų atvejų skaičius 100-ui tūkstančių gyventojų siekia apie 540. Tai yra beveik du su puse karto daugiau nei kovo viduryje. Per dieną laboratorijos vidutiniškai fiksuoja po 1 088-ias infekcijas. Per vakar nuo COVID-19 mirė 7-i žmonės.