Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė vėl laužo ietis. Ministerija koordinuoti tautiečių skiepijimą pavedė savivaldybėms, o Vilnius gautą raštą tiesiai šviesiai vadina kliedesiais. Ministerijos nurodymai esą neatitinka realybės, o normalaus plano – nei kur bus skiepijami žmonės, nei kaip vyks registracija skiepams – nėra.
Nepaisant koronaviruso pandemijos, Europos Vadovų Tarybos sesija šiandien ir rytoj vyksta gyvai. Ryte atvyko ir Lietuvos prezidentas G. Nausėda. Europos vadovai susirinko tartis ir dėl pandemijos suvaldymo priemonių, ir dėl vakcinos platinimo strategijos. Po keletą valandų trukusio pasitarimo G. Nausėda pranešė, kada vakcinos taps oficialiai prieinamos.
„Gruodžio 29 diena yra pirmoji data, kada bus autorizuota „BioNTech“ vakcina ir sausio 12 d. – „Modernos“ vakcina. Šiandien galima teigti, kad tikrai džiugi diena, kai jau tikrai žinome aiškias datas“, – sako G. Nausėda.
Tiesa, vis dar neaišku, per kiek dienų vakcinos pasieks bendrijos valstybes. Visos bendrame pirkime dalyvaujančios šalys, taip pat – ir Lietuva, vakciną turėtų gauti vienu metu.
„Žinoma, tam reikalinga ir vakcinavimo strategija, aš jau nekalbu apie logistiką, šaldytuvus, kuriuos mes privalome turėti ir tai yra dideli reikalavimai, kadangi kalbame apie 70 laipsnių šalčio temperatūrą“, – pasakoja G. Nausėda.
Ministerija, beje, praneša, kad Lietuvą šiandien pasiekė du ultra žemos temperatūros šaldikliai. Tačiau svarbiausia valstybei – būti pasirengusiai. Tad ar pasirengusi Lietuva? Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad taip, planas jau yra. Tiesa, tas planas nurodo, kad vakcinacijos proceso priežiūrą ministerija perleidžia savivaldybėms.
Jos turės koordinuoti, kad pirmiausia būtų paskiepyti rizikos grupėms priklausantys žmonės, o itin svarbu – sugebėti per penkias paras visiškai sunaudoti vieną vakcinos pakuotę, kurioje telpa beveik tūkstantis skiepų dozių.
Tik penkias paras „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos gali išbūti aukštesnėje nei minus 70-ies laipsnių temperatūroje. Tačiau Vilniaus savivaldybei nerimą kelia net ne tai.
Administracijos direktorius Povilas Poderskis rėžia, kad normalaus plano nėra, o ministerijos nurodymai – pertekliniai.
„Suskaičiuokite, kiek žmonių iš medikų dirba blogai ventiliuojamose patalpose ir tik po to skiepykite pirma. Koks skirtumas? Jie visi blogai ventiliuojamose patalpose“, – teigia administracijos direktorius P. Poderskis.
Pasak P. Poderskio, nurodymus savivaldybė gavo penktadienį ir dabar suka galvas, kaip sustyguoti vakcinaciją. Su ministerija Vilniaus savivaldybė pykosi ir per pirmąjį karantiną pavasarį, pyksta ir dabar.
„Kliedesiai ten. Mes parengsim normalią tvarką, paduosim, patvirtinsim, pagal ją darysim“, – kalbėjo P. Poderskis.
„Ai, aš Vilniaus savivaldybės nebevertinu. Jie visada turi savo planą, savo nuomonę, ją paskui paima ir pakeičia. Jeigu pažeis ir atsitiks kažkas negerai žmogui, jie atsakys už tai. Žmonės galės kreiptis dėl žalos atlyginimo ir panašių dalykų“, – teigia laikinasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje pirmiausia bus skiepijami medikai ir visas likęs gydymo įstaigų personalas. Po jų – pensininkai ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.
Ir tik tada – visi likusieji, tačiau P. Poderskis aiškina, kad apie sveikų jaunų žmonių vakcinaciją dar net negalvoja, o ir pirmųjų vakcinų, tikėtina, užteks tik rizikos grupėms. Visgi – kur žmonės galės skiepytis ir kaip registruotis?
„Paprasčiausia žmonėms žinoti, kur jiems skiepytis, yra jų šeimos klinikos. Kaip jos tai organizuos – matyt, bus visokių variantų. Bus, kad aktyviai kvies, gal žmonės patys galės pagal tam tikrą laiką registruotis. Gal bus padaryta centralizuota sistema“, – kalbėjo A. Veryga.
Taigi, nežinia. Ne ką daugiau naujienų – ir vilniečiams.
„Galbūt padarysime kažką panašaus į mobilius punktus, kaip tyrimų paėmimui, taip vakcinavimui. Niekas dar neaišku“, – sako P. Poderskis.
Pačius medikus paprasčiausia būtų skiepyti darbo vietoje, visgi ir čia yra keblumų.
„Sudėtingumas yra toks, kad tu negali atskelti 200 vakcinų ir išsiųsti į ligoninę, kad ji apsivakcinuotų, kas būtų įprastos vakcinos atveju, nes ją reikia saugoti prie minus 70“, – pasakoja P. Poderskis.
Tiesa, gali būti, kad Lietuva gaus ir kitų gamintojų vakcinos, kurias bus galima laikyti gerokai paprastesniuose šaldytuvuose, panašiai, kaip vakcinas nuo gripo, tai procesą palengvintų.
Patys TV3 žinių kalbinti ligoninių atstovai sako, kad registracijų skiepams dar nevykdo, tačiau poreikis didžiulis. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje šiandien koronavirusu serga 223 iš maždaug 3000 darbuotojų. Taigi, stinga ne tik lovų, bet ir personalo.
O štai dalis gydymo įstaigų jau nori žinoti, koks bus vakcinos poreikis. Vilniaus Šeškinės poliklinika pacientams išsiuntinėjo apklausą. Tuo metu Savivaldybių asociacija nusiteikusi ne taip skeptiškai kaip Vilnius.
„Kol kas lyg atrodo aišku, ar bus aišku, pamatysim realybėj, kai vakcina pasieks mūsų šalį. Kol kas pasiruošimas vyksta neblogai, sklandžiai. Per penkias paras reikia paskiepyti 950 asmenų. Kai kurios savivaldybės sako – tai gal nebus tiek norinčių“, – teigia savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Ką apie tautiečių skiepijimo planą žino išrinktoji valdžia, sužinoti nepavyko, būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiandien nepasiekiamas. Tačiau paskirtoji premjerė žada sekti trijų buvusių Jungtinių Valstijų prezidentų pavyzdžiu ir skiepytis viena pirmųjų, kad parodytų tautiečiams pavyzdį.
„Aš tikrai esu pasirengusi būti tuo žmogumi, kuris vakcinuosis ta vakcina, kad įrodyčiau, kad tai yra saugu“, – kalbėjo paskirtoji premjerė I. Šimonytė.
Ministerija jau anksčiau išsakė viltį, kad pasiskiepytų 70 proc. lietuvių, tačiau ekspertai sako, kad tai nerealu.