„Šių metų spalio 12 dieną mano žmona Danutė Tamulevičienė dėl Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriaus medikų paliko šį pasaulį. Gerbiami daktarai, gerbiami medikai, negi jūs pamiršot Hipokrato priesaiką? Kodėl jūs mano žmonos laiku nepervedėt į Intensyvios terapijos skyrių, kodėl ji turėjo gulėti kartu su manimi turėdama Covid-19 infekciją? O aš tuo tarpu šalia nepasigavau šitos bacilos... Kodėl jūs taip elgėtės? Jūs pagalvokit apie žmones, jūs gi davėt Hipokrato priesaiką. Aš manau, kad jūs elgiatės neteisingai“, – į medikus laidoje „Prieš srovę“ kreipėsi Rimas Tamulevičius.
Ne dešimtys, net ne šimtai, bet jau tūkstančiai žmonių užsikrėtę koronavirusu – tokius kasdien vis labiau bauginančius skaičius praneša Statistikos departamentas. Ligoninėse nuo šio klastingo viruso žmonės miršta kasdien – tokia naujoji pandemijos realybė.
Bet kol liga kažkur už vartų ir nesikėsina pasiglemžti mylimiausių žmonių gyvybių, tie bauginantys skaičiai tėra statistika. Bet ne kauniečiams Rimui ir jo dukrai Gretai. Visą pasaulį jau beveik metus sukaustęs mirtinas virusas vieną nelemtą dieną atėjo ir į jų namus.
Rimo žmona Danutė mirė nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų.
„Mes buvome pirmiausia, apart šeimos, draugai, dideli draugai. Užtat man tai yra didelė netektis, nes aš neturiu žmogaus, su kuriuo aš galiu pasikalbėti, pasidalinti mintimis. Mes kartu išmaišėme pusę Europos, į teatrą, į koncertus – visur kartu. <...> Nebuvo jokių paslapčių, kartu išgyvenome 46-erius metus“, – vos tramdydamas ašaras pasakojo Rimas.
Po mylimos žmonos laidotuvių praėjus vos kelioms savaitėms Rimas sako, kad jo žmonos gyvybę pasiglemžė ne virusas, o medikų abejingumas. Pasak Rimo, Danutė siaubingai kosėjo, duso, tačiau jos medikai taip ir nepaguldė į Intensyvios terapijos skyrių, o prie jos net ištisas tris dienas nepriėjo nei vienas medikas.
„Aš įtariu, kad ji vieniša mirė toje palatoje, aš įtariu, kad jos neiškėlė, nes daiktus atnešė su maišu, ant kurio užrašyta 142 palata, kurioje mes gulėjome. Tai ne reanimacijos numeris. Tai jos daiktus paėmė iš palatos. <...> Medikų aplaidumas. Grynai medikų aplaidumas. Galėčiau čia ieškoti teisybės teismuose, bet neieškosiu tos teisybės – tegul gyvena šimtą metų, bet tegul gyvena su mano prakeiksmu. Nes jie pražudė mano žmoną, ne kitaip. Nes nesuteikė reikiamos pagalbos. Paracetamolis yra vaistas nuo abipusio plaučių uždegimo?“ – piktinosi Rimas.
Peršalimo simptomus pirmiausia pajuto Rimas
Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyrius yra vieta, kur atvežė greitosios pagalbos automobilis ir Danutę, ir jos vyrą Rimą. Abiem sutuoktiniams buvo įtariamas koronavirusas.
Moteris dusti pradėjo dar greitosios automobilyje, bet vietoj reanimacijos vyras ir žmona buvo uždaryti Covid-19 ligoniams skirtoje palatoje ir, kaip sako Rimas, pamiršti.
„Taip, taip, mes buvome tiesiogine ta žodžio prasme pamiršti. Į mūsų palatą užeidavo tik slaugytoja ir sesutės, nei vieno gydytojo akyse nematėme“, – piktinosi Rimas.
Vienintelė Rimo ir Danutės dukra šiandien taip pat nesupranta, kodėl jos mama nebuvo tinkamai gydoma. Juk jai buvo nustatyta komplikacija – abipusis plaučių uždegimas. Be to, Danutė priklausė rizikos grupei.
Liūdnas sutapimas – būtent ligoninės palatoje, likus dviem dienoms iki mirties, Danutei suėjo septyniasdešimt septyneri metai. Tik gimtadienio švęsti moteris nebeturėjo jėgų.
„Man buvo labai keistas tas jų palikimas toje palatoje. Man visų pirma buvo keistas palikimas greitosios pagalbos automobilyje 1,5 valandos. Nelabai supratau, kokiu tikslu jie ten buvo laikomi. Po to palikimas nežinioje vėl palatoje, nelabai suprantu, kodėl be jokios žinios. Paskui pasakė, kad mėginius paėmė dėl koronos, rentgeną padarė, kitus kraujo tyrimus. Bet man keista buvo, kad nei vienas gydytojas neatėjo. Taip, seselės darė, bet gydytojas nei vienas neatėjo. Gal jie geriau žino, ką daro. Galvojau, kad gal laukia koronos atsakymo, žinos, ką daryti ir panašiai“, – pasakojo mamos netekusi Greta.
Tą nelemtą dieną pirmasis peršalimo simptomus pajuto Rimas. Vyrui pakilo aukšta temperatūra, krėtė šaltis, buvo labai silpna. Po kelių dienų susirgo ir Danutė. Tik moters simptomai buvo kur kas rimtesni – ji nuolat kosėjo. Pasitarę su šeimos gydytoja, kad galbūt tai koronavirusas ir delsti nevalia, sutuoktiniai skubiai išsikvietė greitąją pagalbą. Abu sutuoktiniai ir jų dukra šventai tikėjo, kad pakliuvus į gydymo įstaigą jiems bus suteikta visa reikiama pagalba.
Tačiau visa reikiama pagalba, kaip tikėjosi sergantys sutuoktiniai ir jų dukra, jiems suteikta nebuvo. Keisti dalykai ėmė dėtis vos atvežus pacientus greitosios pagalbos automobiliu į Kauno klinikinę ligoninę.
Šalo ir greitojoje, ir palatoje
Sergantys pensininkai šaltame greitosios pagalbos automobilyje buvo laikomi net pusantros valandos. Danutė automobilyje ėmė dusti. Nežinia nesibaigė ir vėliau, kai sutuoktinius nuvedė ir paliko vienus šaltoje palatoje dar dviem valandoms.
„Tą dieną, kada mus atvežė greitoji ir mes apie 1,5 val. sėdėjome mašinoje, žmonai pasidarė blogai, žmona pradėjo dusti. Davė deguonį greitojoje, atbėgo felčerė, liepė atsigulti ant neštuvų ir po 1,5 val. mus įvedė į palatą iš lauko pusės, per dušą, tualetą. Liepė laukti, padėjo popierius, palatoje buvo šalta kaip lauke, langas praviras, vėdinama. Patalynė švari, bet mes nežinojome, ar mus čia įvedė kaip į kokį izoliatorių, iš kurio mus išves ir kitur patalpins, tai ir sėdėjome su striukytėmis abu.
Galiausiai po 1,5 ar po 2 val. atėjo seselė su skafandru iš lauko pusės. Ji buvo senyvo amžiaus, po skafandru akiniai užrasoję, ji paėmė Covid-19 mėginius ir kraujo tyrimą. Venos tiek pas mane, tiek pas žmoną visą gyvenimą buvo puikios, visada visos seselės paimdavo kraują ir suleisdavo vaistus puikiai. Aš seselės nekaltinu, kad ji venų nerado, nes jos akiniai užrasoję buvo. Bet šiaip taip paėmė mums tą kraują ir tada pasakė – kodėl jūs sėdit, įsitaisykit, čia jau jūsų palata. Ir būtent tuo laiku mums besėdint, kadangi per visą palatą buvo didelis langas į koridorių, pamačiau personalą ir supratau, kad viena iš tų moterų gali būti gydytoja. Tai aš pabeldžiau į langą ir paklausiau, ar čia mus kažkas žiūrės, ar gydys, bet sulaukiau atsakymo, kad jei dar patriukšmausiu, tai man apsaugą iškvies“, – pasakojo Rimas.
Pasak Rimo, į jų palatą net dvi dienas neužėjo nei vienas gydytojas, nors Danutė duso ir nebegalėjo kalbėti, nes nuo vieno žodžio ją ištikdavo sunkus kosulio priepuolis.
„Deguonies kaukė – čia adekvati pagalba? Čia tik žvakelė mirusiam. Jai reikėjo plaučių ventiliaciją daryti. Paracetamolis? Na, ką aš žinau. Žinote, kai sakiau, kad langas buvo į koridorių, personalas ten nuolat vaikščiojo. Jeigu būtų tokia įtempta situacija, tai tas personalas kaip meteorai lakstytų“, – teigė Rimas.
Diagnozė – tik po pažįstamojo skambučio
Rimas ir jo žmona Danutė į ligoninę buvo paguldyti ketvirtadienio popietę. Tačiau ėjo dienos ir į ligonių palatą, pasak Rimo, neužėjo nei vienas gydytojas. Tuomet, praėjus trims dienoms, dukra Greta nusprendė veikti – paskambino kitoje ligoninėje dirbančiam pažįstamam gydytojui ir paprašė pagalbos. Moteris norėjo bent jau sužinoti, kuo serga jos tėvai, ir kodėl, kai mamos sveikata taip sparčiai blogėjo, niekas jos ligoninėje negydo.
„Neatėjo nei vienas gydytojas pasakyti, kokie yra tyrimų rezultatai, koks bus skiriamas gydymas, kokia diagnozė. Mes tą penktadienį kažkaip ištvėrėme ir jau šeštadienio rytą supratau, kad tai yra blogai, per ilgai. Mama duso, labai kosėjo, nes šnekėjau su tėčiu pagrinde, o mama su manimi jau nekalbėjo, tik per garsiakalbį išgirsdavau vieną kitą žodį. Iš tėčio balso supratau, kad jis jau pradeda geriau jaustis, o mama, žinau, kad duso ir jai buvo blogai. <...> Pradėjau ieškoti pagalbos ir dėkui vienam žmogui, kuris paskambino, ir po to skambučio pas tėvus atėjo gydytoja“, – pasakojo Greta.
Po trijų dienų ir tik po pažįstamo kitos ligoninės gydytojo skambučio į Danutės ir Rimo palatą pagaliau teikėsi ateiti gydytoja. Medikė pranešė, kad Rimo žmonai Danutei nustatytas koronavirusas ir abipusis plaučių uždegimas, o jo organizme viruso jau neberado. Pasak Rimo, vos pasakiusi diagnozę medikė apsisuko ir išėjo – esą ji buvo labai nepatenkinta.
„Jinai pareiškė, kad tas žmogus nežino realios situacijos, nes ligoninė yra perkrauta darbu, kadangi yra 46 „kovidiniai“ pacientai, o apie šimtas yra erkinio encefalito ir hepatitiniai visokiausi. Tiek daug darbo, kad jie niekur nesuspėja, o situacija tokia – žmonai Covid-19, o man visi testai „kovido“ neparodė“, – pasakojo Rimas.
Žadėjo Danutę guldyti į reanimaciją, bet išvežė į morgą
Rimas iš ligoninės buvo išleistas. Grįžęs namo vyras tikėjo medikų pažadais, kad jo žmona bus pasirūpinta ir ji nedelsiant bus perkelta į reanimacijos palatą. Nesunku įsivaizduoti, kaip pasijuto žmona besirūpinantis vyras, kai kitą dieną prisiskambinęs žmonai sužinojo, kad ji vis dar negydoma. Bet juk Danutės būklė blogėjo akyse ir moteris jau nebegalėjo kalbėti.
„Tada sekmadienio rytą aš pradėjau skambinti žmonai, ji neatsiliepė, nekėlė ragelio. Man jau buvo neramu. Žmona po kiek laiko man perskambino, dusdama man perskambino, pasakė, kad dar toje pačioje palatoje, ne reanimacijoje. Tada aš pradėjau skambinti į skyrių, niekas nekėlė ragelio, galiausiai pakėlė seselė – daktarų dabar nėra, skambinkit vėliau, skambinau apie 11 valandą. Kažkas atsiliepė ir sako, mes jau ją ruošiam į reanimaciją. Atseit. Gerai, o jūs man galit pakomentuoti, kokia jos būklė? Nieko mes negalime komentuoti, mes labai užsiėmę, skambinkit apie trečią valandą“, – tikino žmonos netekęs vyras.
Rimas savo žmonai paskambino ir pirmadienio rytą. Danutė jam skundėsi, kad per visą naktį prie jos niekas nepriėjo, niekas jos neišvežė ir niekas jai nepadėjo net iki tualeto nueiti, nes moteriai tą padaryti buvo per daug sunku. Mamai paskambino ir Greta, o šis jos skambutis buvo paskutinis.
„Aš jai paskambinau, ji labai sunkiai šnekėjo. Ji pasakė, kad jai sunku valgyti tą ligoninės maistą, klausiau, gal ką atvežti jai, košės kokios, bet ji sakė, kad nieko nevežčiau, nes jai jau nereikia. Nesupratau, kad šneku su ją paskutinį kartą, bet supratau, kad yra labai blogai. Pasakiau – mama, tu laikykis, nepasiduok. Tai buvo paskutiniai mano žodžiai“, – su ašaromis akyse lemtingą pirmadienį prisiminė Greta.
Po kelių valandų Danutės artimuosius pasiekė žinia, kad mylimos žmonos ir mamos jau nebėra. Danutė mirė taip ir nesulaukusi reikiamos pagalbos. Kaip teigia Rimas, jo žmoną žadėjo išvežti į reanimaciją, bet vietoj to nuvežė į morgą.
„Jeigu jinai būtų mirusi man ant rankų, man nebūtų taip skaudu. Aš būčiau matęs ir žinojęs, kad ji ne viena, aš ją būčiau laikęs už rankos, man būtų žymiai lengviau, o dabar aš išėjau iš palatos palikęs gyvą žmogų, su kuriuo pasibučiavau, išėjau ir viskas. Paskutinį kartą tik apkabinau urną, kuri dar buvo šilta kaip šiltas radiatorius“, – pasakojo Rimas ir pridūrė, kad negalėjo tinkamai atsisveikinti su savo mylima žmona, o gėles, kurias turėjo padovanoti gimtadienio proga, vyras jau nešė į kapus.
Ligoninė užjaučia, bet konkrečių atvejų negali komentuoti
Kodėl koronavirusu sunkiai serganti moteris per ištisas penkias dienas taip ir nepasiekė intensyvios pagalbos skyriaus? Ar ten jai vietos neatsirado dėl jos garbaus amžiaus? Daugybė klausimų ir nulis atsakymų.
Galbūt paslapties šydą praskleis Kauno klinikinės ligoninės administracija? Ligoninės atstovas į laidos „Prieš srovę“ klausimus sutiko atsakyti tik raštu.
„Suprantame artimųjų skausmą ir užjaučiame juos. Neskirstome ligonių nei pagal amžių, nei pagal kitus kriterijus, nes kiekviena gyvybė yra brangi ir dedamos visos pastangos jai išgelbėti. Gaila, bet medicinos galios nėra beribės ir medikams kartais tenka patirti skaudų pralaimėjimo kartėlį.
Pas mus dėl COVID-19 gydoma per 140 ligonių, visi jie sudėtingos būklės dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų ir gretutinių ligų, daugeliui reikia papildomo deguonies tiekimo. Apie konkrečių pacientų gydymo eigą neturime teisės komentuoti, tačiau užtikriname, kad visiems ligoniams suteikiame reikiamą ir įmanomą pagalbą šiuo itin sudėtingu pandemijos laikotarpiu.
Dirbtinė plaučių ventiliacija skiriama reanimatologo sprendimu. Jei LSMU Kauno ligoninės Intensyviosios terapijos ir reanimacijos padalinyje, skirtame COVID-19 ligoniams nebūna laisvų vietų, pacientai vežami į LSMU ligoninę Kauno klinikas“, – rašė LSMU Kauno ligoninės vyr. komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.
Tačiau ligoninės atstovo žodžiai Danutės artimųjų nei įtikina, nei guodžia. Ir šiandien lankydamas mirusios žmonos kapą Rimas įsitikinęs, kad jo žmona dar galėjo gyventi ilgus metus ir ne koronavirusas ją pražudė, o šios ligoninės medikų abejingumas.
Visą istoriją ir daugiau detalių išgirskite ir pamatykite čia:
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Prieš srovę“.
