Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nutarė palaukti, apie ribojimų keitimą žada galvoti po Trijų karalių.
Vilniuje gyvenanti Brigita šiuo metu dirba skambučių centre, kuris padeda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui analizuoti COVID-19 atvejus. Mergina skambina užsikrėtusiems koronavirusu, klausinėja jų, kur jie lankėsi, su kuo kontaktavo.
„Tu ateini į darbą ir žinai, kad tu darai gerą darbą Lietuvai. Labai noriu, kad greičiau pasibaigtų visa šita situacija, atsirastų pas žmones sąmoningumas, kurio dar labai trūksta“, – sako skambučių centro darbuotoja Brigita Musteikytė.
Anot Brigitos, susikalbėti su žmonėms – ne pati lengviausia užduotis. Kol vieni geranoriškai pateikia visą reikalingą informaciją, kiti bando slėpti užsiskrėtimo aplinkybes, nepasitiki specialistais.
„Klausinėjame, galbūt žino, kur galėjo užsikrėsti, su kuo kontaktavo. Ne visada noriai atsako, su kuo kontaktavo, būna, slepia žmones, su kuo gyvena. Būna tokių, kurie pikti, išvadina aferistais“, – pasakoja B. Musteikytė.
40 plušančių darbuotojų vadinami savanoriais, nes dirba už nedidelį atlyginimą, per dieną, atskaičius mokesčius, gauna po 23 eurus. Šio skambučių centro veiklą finansuoja ne valstybė, o padėti norintis privatus verslas. Projektui duotas „Įveiksime kartu“ pavadinimas.
„Žmonės motyvuoti padėti. Turim porą žmonių, kurie be atlygio sutiko dirbti, tiesiog kategoriškai pasakė, kad pinigų neims, ir dirba grynai savanoriškais pagrindais. Dauguma žmonių yra iš sektorių, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo pandemijos. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui reikalinga visa pagalba“, – teigia „MP agency“ strategijos vadovas Laimonas Baliukonis.
Per vakar Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 75 žmonės, laboratorijos užfiksavo 3934 naujas infekcijas. Tai didžiausias dienos atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.
Naujų COVID-19 atvejų analizę apsunkina ir techninės problemos. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ryte paskelbė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nukentėjo nuo elektroniniais laiškais platinto viruso, kuris dalinai paralyžiavo įstaigos darbą.
„Mes negalime informacija pasidalinti tarpusavyje, tiek išsiųsti kitiems žmonėms. Nors atvejai dažniausiai yra tiriami telefonu, susisiekiama su žmonėmis telefonu, tačiau informacijos gavimas mūsų specialistams yra sutrikęs“, – kalbėjo visuomenės sveikatos centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.
Elektroninius laiškus su virusu atidarė ir kenkėjiškas programas netyčia aktyvavo pačio visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Tai jau ne pirmas kartas, kai Lietuvos ar kitų valstybių institucijos sulaukia virtinės kenkėjiškų laiškų.
„Ne pirmą kartą Europos šalyse yra taikoma į institucijas, kurios susijusios su pandeminiu laikotarpiu, su visuomenės sveikatos centrais, vaistų agentūromis. Institucijų vadovai, kurie atsakingi už informacinių technologijų priežiūrą turėtų tam skirti didesnį dėmesį“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva turi pačius prasčiausius sergamumo rodiklius visoje Europoje. Kaimynes Latviją, Estiją Lenkiją naujų atvejų skaičiumi lenkiame nuo dviejų iki keturių kartų. Latvija nusprendė nelaukti, įvedė komendanto valandą, per naujuosius metus ir stačiatikių Kalėdas nebus galima išeiti iš namų nuo 22 iki 5 valandos.
„Mes pratęsime nepaprastąją padėtį iki vasario 7 d. Tam, kad maksimaliai išnaudotumėme šį periodą, mes įvesime „šventinį sėdėjimą namuose“ nuo gruodžio 30-osios iki sausio 4-osios ir nuo sausio 8-osios iki 10-osios“, – pasakoja Latvijos Ministras pirmininkas Krishjanis Karins.
Tuo metu Lietuva griežtinti karantino ribojimų neskuba.
„Mano pasąmonė žodžio komendanto valanda net nenori priimti. Mes norime laikytis nuosekliai, mes priėmėme kompleksą priemonių ir esame pasitarę su duomenų analitikais, ekspertais. Tiesiog norisi išlaukti bent jau iki trijų karalių, kada ta statistika pradės kalbėti apie poveikį, kurį mes turėjome iš dabartinių priemonių“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vyriausybė viliasi, kad kitais metais tikslesnius sprendimus dėl karantino ribojimų leis priimti tikslesnį sergamumo duomenys. Dėl to Statistikos departamentui valdžia nurodė atlikti statistinį COVID-19 tyrimą.
„Statistikos departamentas gaus ne tik apibendrintus duomenis apie naujus nustatytus atvejus, sąlyti turėjusius asmenis, atliktų testų skaičių ir panašiai, bet jie gaus detalią informaciją apie žmonių amžių, gyvenamąją vietą, darbovietę, sveikatos duomenis, mums yra svarbus ne tik duomenų turėjimas, bet ir jų patikimumas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Vyriausybė taip pat nusprendė šiek tiek pakeisti jau galiojančius karantino ribojimus: nuo kitų metų į klases sugrįš dalis pradininkų. Vaikams, kurių tėvai prisideda valdant COVID-19 situaciją, pavyzdžiui dirba medicinos įstaigose, savivaldybė privalės užtikrinti priežiūrą ir maitinimą mokyklose.
