TV3 laidoje „Dėmesio centre“ V. Čmilytė teigė, kad atmosfera, tvyranti Kyjive, gerokai skiriasi nuo pirmojo apsilankymo kovo mėnesį.
„Matant nuotaiką Kyjive, įspūdis buvo visiškai kitas, nes kovo 24 d. miestas buvo apsuptas, jis buvo tylus, pasirengęs gynybai ir tikrai jautėsi įtampos ir pavojaus jausmas, buvo lygiai mėnuo nuo karo pradžios.
Žinoma, tas kontrastas, kurį pamatėme dabar, yra didžiulis, nes šiuo metu sostinė [Kyjivas] yra gyva, joje yra grįžę žmonės, vyksta įprastas gyvenimas. Tačiau su mintimi, kad bet kada tą įprastą gyvenimą gali nutraukti sirenos, pavojaus signalai, tuomet visi turi slėptis, imtis saugumo priemonių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ukrainos valdžios atstovai, pasak V. Čmilytės, antrojo susitikimo metu Lietuvai išreiškė padėkos žodžius už suteiktą karinę bei humanitarinę pagalbą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė pasiteiravo Ukrainos valdžios atstovų, kas jiems šiandieną yra svarbiausia.
„Iš esmės, atsakymas yra vienas. Nėra baimės dėl Rusijos atakų, jie yra pasirengę kovoti, pasiekti pergalę, bet galbūt nerimaujama dėl Vakarų dėmesio susilpnėjimo.
Ir čia aš matau labai svarbų Lietuvos vaidmenį. Patikinome, kad, kaip ir buvome ledlaužiu, pramušdami paramą Ukrainai, taip juo ir išliksime“, – teigė pašnekovė.
Sklindančią informaciją ragina vertinti kritiškai
Nors Ukrainos gynėjai, priešindamiesi rusų okupantams, skina pergalę vieną po kitos, V. Čmilytė pripažįsta, kad ukrainiečių laukia sunki žiema.
Tuo metu sklindančias kalbas, kad neva Ukraina yra spaudžiama Vakarų valstybių sėsti prie derybų stalo kartu su Rusija, siūlo vertinti kritiškai.
„Manyčiau, kad kai kuri informacija apie neva daromą spaudimą gali būti gandų lygyje ir netgi inicijuota pačios Rusijos, kuriai šiuo metu, matyt, desperatiškai reikia taikos, nes ji patiria pralaimėjimą po pralaimėjimo. Tai kiekvieną žinią reikėtų vertinti pakankamai kritiškai“, – teigė ji.
V. Čmilytė, vertindama Vakarų laikyseną karo akivaizdoje, patikino, kad demokratinės valstybės sugeba parodyti vienybę.
„Iki šiol Vakarai parodė vienybę daugeliu klausimų. Tarkime, toks sprendimas kaip, pavyzdžiui, kandidatės statuso suteikimas Ukrainai yra labai svarbus, didžiulis žingsnis. Ir net prieš pusmetį neatrodė, kad tai įvyks.
Sakyčiau, kad mes, žvelgdami atgal, galime identifikuoti daug sprendimų, kurie buvo ryžtingesni, negu tikėjosi Rusija. Ką jau kalbėti apie Švedijos, Suomijos sprendimą tapti NATO narėmis.
<...> Vakarų laikysena iki šiol buvo įvairi, bet iš esmės ją galima vertinti pozityviai. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad dėmesys Ukrainai nesilpnėtų“, – pabrėžė V. Čmilytė Nielsen.
V. Zelenskis: Chersono užėmimas yra „karo pabaigos pradžia“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per netikėtą apsilankymą Chersone sakė, kad šio miesto susigrąžinimas žymi „karo pabaigos pradžią“.
Prezidentūros paskelbtuose atvaizduose matyti himną giedantis, ranką prie krūtinės pridėjęs V. Zelenskis per šalies vėliavos iškėlimą prie Chersono pagrindinio administracinio pastato.
„Tai karo pabaigos pradžia“, – sakė V. Zelenskis.
„Tai ilgas kelias, sunkus kelias, nes karas pasiėmė geriausius mūsų šalies didvyrius, – kalbėjo jis. – Šio karo kaina didelė. [Yra] sužeistų žmonių. Daug žuvusiųjų. Vyko įnirtingi mūšiai, o rezultatas – šiandien mes esame Chersono srityje.“
V. Zelenskio vizitas įvyko Rusijai penktadienį atitraukus savo pajėgas iš Chersono ir ukrainiečių kariuomenei įžengus į miestą.
Tuo tarpu Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderio apsilankymas niekaip nepaveikia Chersono srities, kurią Rusija rugsėjo pabaigoje paskelbė aneksavusi, statuso.
Dmitrijus Peskovas sakė, kad nekomentuos V. Zelenskio apsilankymo Chersone, bet pridūrė: „Ši teritorija yra Rusijos Federacijos dalis“.
Visą laidą „Dėmesio centre“ žiūrėkite čia:
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
