Grupelė Klaipėdos istorikų vaikšto palei vielinę tvorą už kurios matyti raudonų plytų ir medžio liekanų krūvos. Vyrai neslepia pasipiktinimo – tai viskas kas liko iš XIX amžiaus pasato. Nuo vasaros pabaigos nugriauti ir dar du tokie, į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukti ar turintys vertingųjų savybių, XVIII–XIX amžiaus statiniai.
„Už jų griovimo slypi keletas aiškių problemų. Pirmoji – savivaldybės negebėjimas ir nenoras tvarkyti situacijos, o spręsti tuo, kad naikinti senamiesčio vertingąsias savybes ir antra, tai Kultūros paveldo departamento visiškas neįgalumas“, – sako istorikas Dainius Elertas.
„Tiesiog tokiais veiksmais yra parodoma, kad tiek visuomenei, tiek paveldosaugos institucijoms yra spjaunama į veidą ir daroma kaip norima“, – teigia istorikas Aivaras Kurskis.
„Kaip tik už manęs, vis dėlto, ką reikia pabrėžti, susidaro vaizdas, kad statiniai yra restauruojami ir tas terminas yra naudojamas. Tačiau pasekmes galime pamatyti, kaip vyksta vadinamoji restauracija. Ir išties, leidimuose, kuriuos gavo trijų istorinių pastatų savininkai, nurodoma, kad statinius jie gali tik renovuoti ar restauruoti, o ne kategoriškai griauti. Kodėl tvarkymo darbai virto griovimo, uostamiesčio valdininkai pasakyti negali. Nors už valstybės saugomus objektus yra atsakinga savivaldybė, šios atstovai pirštu duria į paveldosaugininkus“, – pasakoja istorikas Titas Tamkvaitis.
„Mes savo darbuotojų kaltės tame nematome, nes iš esmės, visi derinimai iš Kultūros paveldo departamento pačių buvo duoti, tai, šiuo atveju, ką gali Klaipėdos miesto savivaldybė?“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos dir. Gintaras Neniškis.
Tirti situacijos į Klaipėdą iš sostinės atvyko speciali Kultūros paveldo departamento komisija. Ją, vienoje iš statybviečių darbus atliekantys žmonės pasitiko keiksmažodžiais.
„Turėjom kviesti kelis kartus policiją, bandant stabdyti darbus, buvo atsisakoma stabdyti, atsisakoma pasirašyti stabdymo dokumentus, pakankamai nemandagiai buvo elgiamasi, brutaliai. Tai šiuo atveju iškyla klausimas kas vadovauja – ar valstybė ar valstybė stovi nuošalyje“, – mano KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.
Paveldosaugininkai kreipėsi į Klaipėdos prokuratūrą, ši duomenis perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri per dešimt dienų turi apsispręsti ar imtis veiksmų.
„Nagrinėsime ir žiūrėsime kokia bus ta situacija. Kažkada mano žiniomis yra buvę, tačiau ši situacija yra pakankamai šviežia, tad žiūrėsime“, – sako Klaipėdos STT viršininkas Arvydas Juršėnas.
Visi trys pastatai priklauso skirtingiems savininkams. Vienas jų, Marius Šeškauskas, su žiniasklaida bendrauti atsisako. Kiti du teigia, kad pastai buvo avarinės būklės ir galėjo bet kada nugriūti, o jie esą dirba pagal visus leidimus.
„Tai tas leidimas ir yra. Kapitaliniam remontui. Tas pastatas turi būti atkurtas toks pat kaip buvo, tuo pačiu tūriu, tuo pačiu aukščiu. Jis taip ir bus“, – pasakoja verslininkas Andrius Eidukevičius.
„Pasviro namas į gatvės pusę. Tai jie tą visą reikalą, tas gegnes, patraukė į kiemo pusę, kad neužvirstų ant važiuojamosios dalies. Toks tas ir griovimas, jis pats praktiškai sugriuvo. Nes jisai pavojingas namas, pavojinga būklė, avarinė“, – teigia verslininkas Jonas Skubutis.
Kitą savaitę planuojama baigti vertinti padarytą žalą. Skaičiuojama, kad ji vienam objektui gali siekti apie 200 000 eurų. Be to bus reikalaujama pastatus atkurti, o juridiniams asmenims papildomai numatoma skirti baudas iki 12 000 eurų.
