Kariai savanoriai Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre Vilniuje dirba jau septynias savaites. Jie kartu su epidemiologais kasdien skambina sergantiesiems COVID-19, tiria viruso plitimo kelius, klausinėja žmonių, kur jie lankėsi, su kuo bendravo. Darbas čia nepertraukiamai vyks ir per Kalėdas. Didžiąsias metų šventes dalis šių karių savanorių sutiks prie telefono ragelio.
„Kalėdos, jos bus. Kariai keičiasi, tos pamainos nėra, kad tie patys kariai visą laiką atlieka budėjimą nuolatos. Vieni kariai budės vieną dieną, kiti kitą dieną. Tos Kalėdos bus, aišku jos bus šiek tiek kitokios“, – sako Lietuvos kariuomenės atstovas Andrius Dilda.
Vilniuje visuomenės sveikatos specialistams vienu metu padeda pusšimtis karių savanorių, po 10 karių pluša Alytuje ir Panevėžyje. Kaune Karštojoje linijoje pagalbą teikia dar 25-i kariai. Iš viso į užduočių vykdymą įtraukta 4000 karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.
Darbo netrūksta. Per praėjusią parą laboratorijos aptiko 1432-i naujas infekcijas, mirė 38-i žmonės. Tai didžiausias koronaviruso aukų skaičius nuo pat pandemijos pradžios.
„Greitosios pagalbos mašinos stovi tokioje pat eilėje kamščiuose, kaip žmonės važiuodami į prekybos centrus“, – pasakoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Lietuva Europoje pagal sergamumą yra 3-ioje vietoje. Daugiau sergančiųjų laboratorijos randa tik Serbijoje ir Liuksemburge. Panašius duomenis rodo ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Lietuva koja kojon žengia kartu su Kroatija.
Tuo metu Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje situacija geresnė nei Lietuvoje, sergamumas 3 kartus mažesnis.
„Tos šalys, kurios turėjo agresyvų viruso plitimą, tos didžiosios Europos šalys, Italija, Prancūzija, Belgija. Pas juos rodikliai nesiekia tūkstančio. Mes jau virš 1000-io gerokai. Tai yra pasekmė tos nedidelės visuomenės dalies, kuri neįsiklausė į reikalavimus ir nepagalvojo, kad visas tas elgesys turi pasekmes“, – teigia D. Razmuvienė.
Didžiausia COVID-19 našta tenka ligoninėms, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų palatose šiuo metu guli 2372-u COVID-19 pacientai.
Šiuo metu su koronavirusu kovojantis buvęs Seimo narys, žurnalistas Vytautas Kvietkauskas dalinasi graudžiu vaizdu iš savo palatos. Naktį užduso koronavirusu sirgęs jo palatos kaimynas:
„Dvivietėje palatoje aš vėl vienas. Šiąnakt, po vidurnakčio, pasimirė mano kaimynas. Labai tyliai, be jokio garso. Aš tuo metu skaičiau knygą.“
Situacija sudėtinga visose šalies ligoninėse. Kasdien medikai yra priversti mažinti planinių paslaugų apimtis tam, kad COVID-19 pacientams atsirastų daugiau vietos.
„Kiekvieną šimtą lovų paskiriant automatiškai ktis pacientų grupės nukenčia, nes pagalbos prieinamumas pablogėja. Mes matome tą didesnį mirčių skaičių ne vien dėl COVID-19 ir kitose patologijų grupėse. Kiekvienas šimtas lovų, keli šimtai lovų automatiškai atsiliepia kitoms pacientų grupėms. Apie lubas net baisu pagalvoti, kur jos yra“, – kalbėjo Kauno regiono COVID-19 valdymo grupės vadovas Vaidotas Gurskis.
Labiausiai įstaigoms trūksta COVID-19 pacientus galinčių prižiūrėti medikų. Vyriausybė neatmeta galimybės, kad kritiniu atveju gydytojų, slaugytojų gali tekti ieškoti ir užsienyje.
„Gali būti reikalingi ir tokie sprendimai, nes jau dabar suburti komandas ir jas sutelkti, kad jos galėtų aptarnauti tas papildomas lovas, kurias tenka atidaryti, nėra taip paprastas. Ypatingai ne Vilniuje, kur personalas yra Vyresnis“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Ekspertai pateikia dvi prognozes, kaip toliau gali keistis sergamumas Lietuvoje. Jei žmonės paisys ribojimų, sausio mėnesį Lietuva naujus atvejus per dieną galėtų skaičiuoti šimtais, o ne tūkstančiais. Jei taisykles žmonės ignoruos, sergamumas toliau kops į dar baisesnes aukštumas.
„Jeigu žmonės laikysis karantininių taisyklių gana masiškai ir gana nuoširdžiai tokiu atveju mes galime tikėtis jau sausio pabaigoje apie kelis šimtus atvejų. Galbūt jau būsime toje stadijoje, kad testavimo pagalba, kontaktų atsekamumo pagalba ir kitomis priemonėmis galėsime valdyti situacija sklandžiai. Jeigu to nebus, tada yra rizika, kad po švenčių sausio mėnesio pirmu dešimtadieniu, būtų tam tikras atkritis, vėl ženkliai padidintų naujų susirgimų skaičių. Tada reikėtų ilgesnio laiko kol tie susirgimai pasiektų kažkokį valdomą lygį“, – pasakoja I. Šimonytė.
Naujasis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turi išsikėlęs tikslą: visus infekcijos atvejus ištirti, atsekti ir izoliuoti per 48 valandas. Tiesa, visuomenės sveikatos centras aiškina, kad problema daug gilesnė. Esą reikia sumažinti eiles COVID-19 patikros punktuose, ir laboratorijose. Taip pat esą privalu pasirūpinti, kad visuomenės sveikatos specialistai operatyviai galėtų gauti susirgusių ar su ligoniais bendravusių žmonių kontaktinius duomenis.
