Prie Ukrainos sienos Kremlius, anot Kijevo, jau sutelkė kone 110 tūkst. karių. Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje sako, kad naujo konflikto tikimybė – labai didelė.
Ketvirtadienį solidarumo vizito į Kijevą išskubėjo Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.
Savaeigės haubicos, kita artilerija, veikiausiai, šaudmenų prikrauti vagonai, įvairus karinis transportas. Rusijos geležinkeliais riedančios karinės technikos vaizdai, anot autorių, filmuoti trečiadienį. Kai kuriems karinę techniką filmuojantiems rusams, panašu, linksma.
Sąstatas, anot įrašo autoriaus, filmuotas antradienį Voronežo srityje. Už karinio transporto, keleivinių ir krovininių vagonų – tankai. Rusų kariai netoli Ukrainos sienos stovyklas įrengia ir visai šalia gyvenviečių.
Jau viešai sklando informacija ir apie tokiose stovyklose įrengiamas karo ligonines. Dar vienas įrašas plintantis internete, kuriame esą vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Ukrainos sienos įrengtoje rusų karių stovykloje kilo gaisras.
Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad Rusija prie jos sienų ir Kryme jau sutelkė nebe 80, o kone 110 tūkst. karių. Tai yra 56-ios taktinės batalionų grupės. Vien okupuotame Krymo pusiasalyje dabar per 40 tūkst. rusų karių ir, panašu, kad ešelonai į pusiasalį nesustoja riedėję.
Ešelonai filmuojami ir Rostovo srityje, visai netoli strategiškai svarbaus Ukrainos Mariupolio uostamiesčio.
Naujo Rusijos ir Ukrainos konflikto tikimybė – labai didelė
2014-aisiais, kai prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje, ambasadoriumi ten dirbęs Petras Vaitiekūnas sako, kad naujo konflikto tikimybė – labai didelė. Ir ne tik todėl, kad Maskva stengiasi parodyti savo galią pasauliui ir eiliniams rusams prieš artėjančius rinkimus. Bet ir todėl, kad Putinas Ukrainoje turi konkrečių strateginių tikslų.
„Vanduo Kryme nėra silpnas argumentas. Ten iš tikrųjų yra katastrofa su vandeniu. Ir jam užimti Kachovką – miestelis netoli Chersono, kur yra Dniepro šliuzai, kurie paleistų tą vandenį į Krymo kanalą – tai svarbus dalykas. Jam svarbu ir kad Donbasas 7 metus neišspręstas“, – sako buvęs ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas.
Trečiadienį Briuselyje prieš neeilinį NATO sąjungininkų posėdį, Ukrainos gynybos ministras pranešė ir dar vieną neraminančią žinią.
„Krymo infrastruktūra yra ruošiama potencialiam branduolinio ginklo laikymui. Pats branduolinio ginklo buvimas pusiasalyje sukeltų galybę sudėtingų politinių, teisinių ir moralinių problemų“, – pasakoja Ukrainos gynybos ministras Andrii Taran.
Tačiau šį kartą, kitaip nei 2014 m., ir Kijevas labiau pasiruošęs galimam puolimui, užsiaugino karinius raumenis, taip pat perdislokuoja pajėgas. Netoli Donecko savo pozicijas saugantys Ukrainos kariai sako nebijantys klastingo priešo.
Anot buvusio ambasadoriaus, Ukrainoje dabar sprendžiamas ir visos Europos saugumo, ir Vašingtono galios klausimas, tad Vakarų nuolaidžiavimo Rusija šį kartą vargu ar sulauks. Karių NATO į Ukrainą esą nesiūs, bet paramos ir sankcijų veikiausiai negailės.
„Jei Amerika pasirodys silpna ir leis Putinui tvarkytis Europoje, ir vykdyti karus Europoje, agresiją Ukrainoje – tai kinai gali priimti sprendimą, kad Amerika per daug silpna“, – teigia P. Vaitiekūnas.
Šią savaitę Putiną telefonu stabdyti arklius prie Ukrainos raginęs Joe Bidenas skelbia ir naujas ekonomines sankcijas Rusijai, ir siunčia iš JAV 10 rusų diplomatų už pernai Rusijos įvykdytas kibernetines atakas ir kišimąsi į prezidento rinkimus.
Kremlius pyksta, esą vargu, ar Putinas artimiausiu metu norės susitikti su Bidenu, ir žada taip pat išsiųsti iš Rusijos 10 Amerikos diplomatų.
„Ir bet kuriuo atveju šioje vietoje galioja abipusiškumo principas: taip pat ginsime savo interesus“, – kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ketvirtadienį anksti ryte skubaus vizito į Kijevą iš Vilniaus kartu išskrido ir visų trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.
„Pagrindiniai uždaviniai mūsų kelionės – išreikšti solidarumą“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Kijeve ministrai pareiškė aktyviai sieksiantys tarptautinės bendruomenės atsako Rusijai. Rytoj Rusijos veiksmus su Ukrainos prezidentu žada aptarti ir Prancūzijos prezidentas, ir Vokietijos kanclerė.