Širdį geliantys vaizdai – šašais ir žaizdomis nuėję, į narvus vos sutelpantys, o kai kur ir nudvėsę, kartu su gyvaisiais talpinami kailiniai gyvūnėliai. Būtent tokią padėtį Lietuvos ūkiuose atskleidė naujas gyvūnų teisių gynėjų „Tušti narvai“ atliktas tyrimas. Dabar matote slaptai, 5 mėnesius filmuotą medžiagą, kaip teigiama iš 10-ies po visą Lietuvą išsimėčiusių kailinių gyvūnėlių fermų.
Kai kur matyti, kad gyvūnų narvai aptepti išmatomis, kai kur užfiksuoti narvelyje neišsitenkančios, nustygti nebegalinčios audinės. Užfiksuota ir naujų pažeidimų.
„Daugybė mirusių gyvūnų, daugybė apgraužtų gyvūnų, taip pat, galbūt tokie išskirtiniai atvejai, ko prieš tai nebuvom užfiksavę, tai blusos apnikusios gyvūnus, taip, kad jie nusikasę pusę kailio, arba jaunikliai, jauniklių lavonai išmėtyti po narvais“, – sako „Tušti narvai“ atstovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Pasak už gyvūnų teises kovojančios aktyvistės, 10-yje fermų po visą Lietuvą vykdytas tyrimas tik dar karta įrodo, kad didžiajai daugumai kailinių gyvūnėlių augintojų žiauraus elgesio su gyvūnais nesibodi ir toliau. Esą dėl to galima kaltinti ir nepakankamai griežtus įstatymus, ir per menkas fermeriams skiriamas baudas.
„Baudos nėra tokios, kad jos galėtų paskatinti nebedaryti pažeidimų. Pigiau yra sumokėti baudą negu nustoti daryti pažeidimus. Kitas dalykas – fermos yra tikrinamos vieną du kartus per metus. Na, tai irgi suprantam, kad visom kitom dienom tu ten gali ką nori daryti“, – pasakoja G. Vaitkevičiūtė.
Vaizdai buvo perduoti ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Sulaukusi informacijos iš gyvūnų teisių gynėjų tarnyba patikrino 7-ias fermas. Visi valstybiniai patikrinimai vykdyti tuo metu, kai kailinių gyvūnėlių augintojai būna labiausiai linkę nusižengti.
„Tuo metu, kada gyvūnai yra su motinomis, jaunikliai ir jie yra atjunkomi nuo motinų. Ir tuo metu, kai yra atliekamas gyvūno žudymas, kailio pramonės veikla“, – teigia VMVT atstovas Giedrius Blekaitis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažeidėjams skyrė įspėjimus bei baudas. Vienas ūkis po patikrinimo susilaukė pačios griežčiausios sankcijos.
„Už pažeidimus pagal administracinių nusižengimų kodeksą numatyta nuo įspėjimo iki 1500 eurų baudos. Yra pritaikytos baudos, siekiančios kelis šimtus eurų. Yra taip, yra ir įspėjimų pareikšta. Bet yra ir nurodymas pareikštas sunaikinti gyvūnus, nes net neturėjo vienas ūkio subjektas tinkamų laikymo sąlygų“, – kalbėjo G. Blekaitis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pripažįsta – situacija kailinių gyvūnėlių ūkiuose taisosi tikrai ne visur. Esą vis dar yra piktybiškai nusiteikusių, į baudas ir įspėjimus spjaunančių ūkininkų. O štai Lietuvos kailinių žvėrelių asociacijos pirmininkas tikina, kad nors, galbūt išties kai kurie augintojai ir neturi reikiamo dydžio narvų, tačiau kitų reikalavimų stengiasi kruopščiai laikytis. Logika, pasak vyro čia paprasta – esą prastai laikomos audinės, paprasčiausiai neneš jokio pelno.
„Tai yra sau kilpa ant kaklo. Jeigu tu taip auginsi, tokį ir kailį gausi. Jei kailio negausi, negausi ir pinigų. Tada kam dirbti? Čia mitas yra, kad galima neprižiūrint žvėrių išauginti gerą kailį. Taip nebūna“, – mano asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša.
Lietuvoje šiuo metu veikia 185 kailinius gyvūnėlius auginantys ūkiai. Iš jų 142-iuose auginamos kanadinės audinės.
