Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiandien Vyriausybės posėdyje nusprendėte atlaisvinti judėjimo ribojimus tarp kai kurių savivaldybių. Kokie kiti naujausi atlaisvinimai planuojami artimiausiomis savaitėmis?
Mes matome, kad Lietuvoje jau yra plintančios britiškos mutacijos ir reikia labai atidžiai sekti situaciją. Kitą savaitę yra sprendžiama atlaisvinti ir suteikti galimybę pradinukams pradėti mokytis gyvai, o ne nuotoliniu būdu, tai dabar tokie yra artimiausi planai.
Kai kurios veiklos jau seniai svarstomos, kad reikėtų galbūt jas leisti, tokias kaip sporto klubų veikla arba kai kurių parduotuvių, tarkim prekybos centruose esančių parduotuvių, veikla. Kada šie atlaisvinimai bus, pirmiausia kalbant apie sporto klubus?
Kadangi britiškos mutacijos plitimas yra pusantro karto spartesnis ir mirtingumas yra du kartus didesnis, turime žiūrėti labai atidžiai, nes matome ne vieną šalį, kuri priėmė sprendimus atlaisvinti karantino ribojimus, bet, deja, britiška atmaina tiesiog privertė sustoti ir tai yra labai rimta atsakomybė, kad taip neatsitiktų Lietuvoje.
Grįžkime prie judėjimo ribojimų. Kaip jūs planuojate spręsti dėl naujų atlaisvinimų ar naujų ribojimų? Ar tai bus daroma kas porą savaičių, jūs žiūrėsite, kokiose savivaldybėse kokia situacija sergamumo ir ją vėl uždarysite arba atidarysite? Kaip tai vyks?
Šiuo metu nutarime yra pasakyta, kad galiotų iki 30 dienos, bet tikrai Vyriausybė gali kas savaitę įvertinti situaciją, nes mes matome šiuo metu tai, kad testavimo apimtys nėra pakankamos ir padidinus testavimo apimtis kai kuriose savivaldybėse situacija tikrai galėtų pasikeisti ir jos tikrai galėtų pereiti į tą grupę savivaldybių, kuriose nebegaliotų judėjimo ribojimai. Todėl aš tikrai labai tikiuosi, kad savivaldybės aktyviau įsitrauks į tą procesą, nes dabar ta apimtis tikrai nėra tenkinanti.
Policija pradėjo riboti ne tik žmonių judėjimą, bet ir žmonių minčių judėjimą. Štai ta virtualioji policija neseniai sukėlė savotišką skandalą, kreipdamasi į Istorijos instituto direktorių dėl kažkokio įrašo feisbuke. Ar čia jau bus tokia nauja tvarka, kai policija aiškinasi, ar čia teisingos mintys, ar jas galima skelbti ar negalima, arba pati nuspręs, kada galima arba ne. Ar čia turime naują situaciją Lietuvos policijos veikloje?
Na, aš manau, kad neapykantos kurstymas ir dezinformacija yra tikrai nemaža bėda ir tai, kad policija dabar įspėja ir reaguoja, kai tokie neapykantos kurstymo atvejai kažkur yra, nėra kažkas tai tokio blogo. Aš manau, kad tai tiesiog drausmins, nes su neapykantos kurstymu ir dezinformacija reikia tvarkytis ir nereikia leisti tam viešėti.
Bet šita konkreti istorija nuskambėjusi, kai buvo kreipiamasi į Istorijos institutą išaiškinti, kaip čia dabar elgtis su komentaru, kuriame buvo kažkuriuo aspektu palyginta Europos Sąjunga su nacistine Vokietija. Galbūt tai buvo visiška nesąmonė, bet konkrečiai prieš nieką, kaip aš suprantu, neapykanta nebuvo kurstoma. Policija nusprendė išsiaiškinti pati nežinodama, kaip čia dabar reaguoti ir kreipėsi į Istorijos institutą. Jums nekelia juoko arba ašarų šita situacija?
Objektyviai ir teisingai vertinant tam tikras neapykantos apraiškas, mes tikrai galėtume padėti visuomenei, ypatingai krizinių situacijų metu, geriau susitvarkyti, nes dabar yra ypatingai jautrus laikotarpis, kai kiekvienas toks atvejis gali išprovokuoti labai dideles problemas. Todėl reikia labai atsargiai ir atidžiai žiūrėti į tai, kas vyksta mūsų viešojoje erdvėje. Aš manau, kad pirmiausia pagarba vienas kitam ir pagarbus elgesys yra be galo svarbu.
Aš tikrai noriu pabrėžti, kad kažkokio tai interpretavimo neturėtų būti, bet tai kas yra neapykanta, tai kas yra dezinformacija, kuri yra skleidžiama sąmoningai, piktybiškai, siekiant kažkokių blogų tikslų tam, kad sukeltų visuomenėje kažkokį nepasitenkinimą, suirutę, į tuos dalykus privalome tikrai atsakingai žiūrėti.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
