Pavasarį anglių tona kainavo apie 300, rudenį tona gali atsieiti ir pusę tūkstančio eurų. Nuo pavasario anglys jau yra išbrangusios daugiau nei trečdaliu ir kaina dar kils, medžio briketai per kelis mėnesiu brango dvigubai.
O galiausiai kietojo kuro gali ir pritrūkti. Kylantys būsto apšildymo kaštai kainuos ir valstybei. Jau per pusmetį kompensacijoms skirta beveik 20 milijonų eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Marijampolietė senjorė Regina rodo savo malkinę ir džiaugiasi, kad malkų su vyru turi pasiruošę keleriems metams į priekį. Anksčiau namus šildė medžio briketais, tačiau jų teko atsisakyti – per brangu, nors ir patogiau nei malkos.
„Aktualiausias dalykas yra finansiškai, nes briketai yra brangesni, malkos yra pigesnės. Tik tiek, kad briketą parsivežei ir tiesiai gali kūrenti, o malkas reikia paruošti. Supjauti, sukapoti, sunešti po pastoge“, – kalba marijampolietė Regina.
O tokių kaip Regina šį šildymo sezoną sparčiai daugėja. Žmonės ieško ne patogesnio, o pigesnio kuro, mat kainos kyla jau dienomis. Viena kietojo kuro aikštelių Marijampolėje. Sandėlininkas ir padalinio vadovas Saulius sako, kad 10 kilogramų briketų paketas per parą pabrango beveik euru. O nuo pavasario šis kuras pabrango dvigubai: „Vakar kiek kainavo šitas? – 3,60. – O šiandien? – 4,50.“
Žmonės nebežiūri nei į patogumą, nei į ekologiją. Štai durpių briketai tapo paklausiausi, nes – pigiausi. Daug metų lietuviai šiuo kuru nebesidomėjo. Dabar už anglis briketai pigesni net dvigubai. Bet brango ir jie – per pora mėnesių apie 30 eurų.
„Pustonis – 100 eurų. – Čia pigiausias? – Taip, pigiausias. Daugiausia perka šiemet. Jau kiek tų vagonų, jau kokius tris ar keturis išpardavėme“, – kalba sandėlininkas Saulius.
Žmones kietojo kuro kainos šokiruoja. Tačiau, sako, namus vis tiek reikia šildyti. Kiek atsieis ateinantis šildymo sezonas – lietuviai bijo net pagalvoti. Vitas atvažiavo medžio briketų. Kainos marijampolietį pribloškė.
„Kainos siaubingos šiais metais. Bet ką darysi? Vis tiek kūrenti reikia, šiltai gyventi norisi. Niekur nedingsi nuo to“, – kalba pirkėjas Vitas.
Išlošė tie, kurie nelaukė ir kietuoju kuru apsirūpino pavasarį ar vasaros pradžioje. Aleksiejus su žmona atvažiavo anglių pirkti. Didžiąją dalį nusipirko pavasarį ir dabar labai tuo džiaugiasi, nes kaina per vasarą ženkliai pakilo.
„Aš turiu nusipirkęs iš anksčiau, pavasarį. Pasirūpinęs. Dabar prisidurti kokį maišą. – Kiek pavasarį mokėjote ir kiek dabar mokėsite? – Pavasarį buvo 290, o dabar – 410. O kai kūrenimo sezonas prasidės, nenustebčiau, kad ir kokie penki su puse bus gal“, – sako pirkėjas Aleksiejus.
Kad prieš pat šildymo sezoną anglių kaina gali pakilti iki pusės tūkstančio eurų už toną, neatmeta ir pardavėjas Saulius. Vyras sako, kad anglių gali ir pritrūkti. Pritaikius sankcijas Rusijai, uždrausta jas įvežti iš šios šalies. Kietojo kuro pardavėjas pastebi, kad lietuviai šiais metais kurą perka dažniau, bet labai mažais kiekiais.
„Mažesniais kiekiais. Ne kaip seniau būdavo – 5 tonas ir 6 tonas. Daugiausia kiek dabar pardavęs – 4 tonas iškart. Atvažiuoja su priekabukėmis, perka ir 300 kilogramų ir 200 kilogramų. Kiek pinigų turi“, – kalba pardavėjas Saulius.
Brangesni būsto šildymo kaštai brangiau atsieis ir valstybės biudžetui. Jau per pirmąjį šių metų pusmetį kompensacijoms už šildymą skirta beveik 20 milijonų eurų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Padaugėjo kompensacijų prašytojų.
„Jeigu lyginant praėjusių metų pirmą pusmetį su šių metų pirmu pusmečiu, kompensacijų gavėjų skaičius yra išaugęs nuo 90 tūkstančių iki 152 tūkstančių“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Artėjant šildymo sezonui, kompensacijų prašytojų skaičius išaugs. Ministerija jau dabar yra savivaldybėms numačiusi papildomų lėšų.
„Kitiems metams ši suma papildomai bus skiriama apie 44 milijonus. Tai reiškia, kad visoms savivaldybėms tos kompensacijos turėtų pakakti“, – sako M. Šiurkus.
Manoma, kad prie pusantro šimto tūkstančių kompensacijų gavėjų šį šildymo sezoną turėtų prisijungti dar keliasdešimt tūkstančių asmenų.
