Šakiuose gyvenantis paauglys rodo randus, kurie liko po kaimyno šuns užpuolimo. Pirmą kartą Tibeto mastifas berniukui perplėšė plaštaką. Žaizda jau sugijo, bet randai liko. Tą kartą šakietis ėjo iš mokyklos namo. Sako, staiga pamatė, kaip pro atvirus kaimyno kiemo vartus link jo pasileido didžiulis šuo:
„Net nestabtelėjęs bėgo link manęs ir šoko tiesiai ant manęs. Kando man į pilvą, bet kadangi kišenėje laikiau ranką, tai jis pagriebė ranką, o ne pilvą.“
Paauglys tą kartą išsilaisvino iš šuns nasrų, parbėgo namo ir nedelsiant buvo išvežtas į ligoninę. Reikėjo sustabdyti pliaupiantį kraują ir susiūti perplėštą plaštaką. Tačiau tuo berniuko košmaras nesibaigė. Neseniai vaikas vėl ėjo iš mokyklos ir vėl pamatė link jo skuodžiantį kaimynų šunį. Vaizdas kaip siaubo filme. Paauglys nuo didžiulio šuns bandė pabėgti – lipo per tvorą, tačiau šis pagriebė už kojos ir nusitempė ant žemės:
„Bandžiau šokti per kaimynų tvorą. Kadangi jinai buvo aukšta, tai galvojau, kad jis manęs nepasieks. Bet jis buvo greitesnis, tai tiesiog mane pasigavo, nusitempė žemyn ir taipogi griebė.“
Nežinia, kuo būtų pasibaigusios vaiko ir didžiulio šuns grumtynės. Pagalbos šaukiantį vaiką išgirdo kieme tuo metų dirbęs kaimynas. Vyras sako, kad vaizdas buvo kraupus – kraujais aptekęs vaikas grumiasi su didžiuliu šunimi. Gyvūnas buvo spėjęs perkąsti berniukui koją ir ranką. Alvydas puolė gelbėti paauglio. Šuo kiaurai perkando riešą ir vyrui:
„Aš tą vaiką išlaisvinau. Tas šuo neturėjo kur dingti, jis mane paskui puolė. Nežinau, kaip aš jį parsiverčiau, užspaudžiau jam galvą. Bet jau mano jėgos silpsta. Ir viskas. Ir laukiu kol kas ateis. Arba liksiu, sakau.“
Kaimyno šuns jau du kartus apkandžioto paauglio mama sako, kad vaikai bijo eiti į mokyklą ir grįžti namo. Šeimoje auga ir dešimties metų dukra. Jų namas – pačiame gatvės gale. Daugiau vaikų čia nevaikšto. Todėl gyvūnas ir užpuola tik šios šeimos atžalas. Moteris bijo, kad vieną dieną didžiulis kaimyno šuo vaikus sudraskys negyvai:
„Jie visai neišeina į kiemą. Jie bijo grįžti namo. Jeigu nesutariam, kaip parvežti namo, tai ryte jie net nenori eiti į mokyklą, nes nebus kaip grįžti namo. Nežinia kada, kurį toje gatvėje pasigaus. Gal tai iš mūsų gatvės, gal tai visai praeinantys žmonės.“
Žmonės pasakoja, kad vieną kartą šuo užsivijo atliekų išvežti atvažiavusius vyrus. Šie iš išgąsčio sušoko į mašiną.
Užtat pats gyvūno šeimininkas didelės problemos nemato. Šakių miesto šauliams vadovaujantis vyras apgailestauja, kad jo gyvūnas sukandžiojo žmones, tačiau sako dabar padarė viską, ką galėjo – pririšo šunį. Gyvūną teigia įsigijo turtui saugoti.
„Nežinau nė ką pasakyti, nė ką padaryti. Nes jau kas buvo įmanoma – visko ėmėmės. Pirmą kartą kai išbėgo, tai buvo vartai atidaryti. Jis niekada nebėgdavo. Šitie stumdomi vartai, sunku įsivaizduoti, kad jis juos galėtų atsidaryti ir visą laiką būdavo palaidas ir niekada neatsidarydavo. Metai laiko. Ir dabar pasidarė taip, kad tie vartai atsidarė“, – sako šuns šeimininkas Saulius Venckaitis.
Sukandžioto vaiko motinai vyras siūlė pinigų, bet moteris atsisakė. Žmonės nori, kad kaimynas šunį kitur išvežtų laikyti. Tačiau šaulių vadas nesiruošia to daryti. Apie žmones draskantį šunį žino ir Šakių savivaldybė, ir seniūnija, ir veterinarijos specialistai, ir policija. Kol kas šauliui tik gražiai patarta laikyti šunį pririštą.
„Galima tik geranoriškai apeliuoti į žmogaus sąžinę, kad jis tą padarytų. Ir mes, ir policija… mes galime tik patarti“, – pasakoja seniūnas Dalius Jasevičius.
Šuns neprižiūrinčiam šauliui visgi gresia nemalonumai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žmonių sužalojimų.
