Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti. Todėl žmonės raginami labiau tapti finansiniais rėmėjais.
Kultūros paveldo departamento atstovė rodo vieną iš daugelio Bernardinų kapaviečių, kurias tvarkyti būtina. Užrašas ant paminklo išlikęs istoriniuose šaltiniuose.
Reikia tik žmonių, kas norėtų finansuoti šiuos tvarkymo darbus. Ir ne tik čia. Bet ir dar beveik trisdešimtyje kapaviečių, kurias atrinko departamento ir Vilniaus savivaldybės specialistai. O jeigu kas nori, kaip sako departamento atstovai, gali rinktis bet kokią kitą patikusią, nebūtinai atrinktą kapavietę, ir taip tapti jos prižiūrėtoju.
„Mes tik pasiūlėme tuos paminklus, kurie yra arti takų pagrindinių, nugriuvę, jau keleri metai niekas jų netvarko. Yra keletas tokių, kur jau mes susirūpinę, kad jie jau griūva“, – sako Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė.
Kolumbariumų tvarkyti pavieniai žmonės nebus raginami, mat tam reikia labai didelių sumų. Kultūros paveldo departamentas inicijuoja tik paminklų ir kapaviečių atnaujinimo darbus. O paminklai čia išskirtiniai, kai kurių, kaip sako paveldosaugininkė, nerastume jokiose kitose šalies kapinėse. Kai kurie mena dar devynioliktą amžių. Iš viso kapinės užima beveik keturis hektarus.
Svarbiausias šios idėjos tikslas – išsaugoti kuo daugiau autentiškų paminklų, aptvarų. Tik štai norinčiųjų tapti konkrečios kapavietės prižiūrėtojais – ne tiek ir daug.
Daugiau kreipiasi pavieniai, siūlantys vieną kitą eurą. Tai praverčia, bet, kaip sako specialistė, laukiami ir stambesni rėmėjai.
„Ir jie savivaldybei pateikia projektą. Sutvarkymo projektas gali būti ir labai toks paprastas. Ypač jeigu nieko naujo nepristatoma. Tik kai bloga antkapinio paminklo būklė – jį reikia nuvalyti, sutvarkyti, tada padaroma nuotrauka. Ir aprašymas, kokie darbai bus atliekami“, – pasakoja A. Vyšniauskienė.
Štai tada savivaldybė derintų žmonių iniciatyvą su departamentu. Nors savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas, pirmiausia žmonės ir turi kreiptis į departamentą. Savarankiškai tvarkyti paminklus bet kuriam norinčiam nebus leista. Galima bus stebėti, kaip tai daro restauratoriai. Negalima net samanų gremžt.
„Jis gali daryti darbus elementarius. Nugremžti samanas ar išpešti žolę kažkokią, piktžolę, kuri išdygusi. Bet net ir gremžiant samanas turėtų prižiūrėti. Nes aš galiu paėmęs kirvį su ašmenim paėmęs gremžti nuo kapavietės samanas, tai kas iš to akmens liks tada“, – teigia savivaldybės atstovas Darius Daunoras.
Savivaldybė sako, pinigų Bernardinų kapinėms sutvarkyti neturi, todėl ir ieško pavienių žmonių pagalbos. Mat pinigų reikia ne tik Bernardinų, bet ir kitoms, istorinėms, pavyzdžiui Rasų kapinėms.
„Tai jeigu kalbėti apie Rasų kapinių tvarkybą, kur senosios kapinės, ir tik dalis jų buvo sutvarkyta, ir tai kainavo 3 milijonu eurų. Investicijos čia didžiulės. Milijonais eurų reikia investuoti. O paveldą sudaro ne tik kapinės, o savivaldybės biudžeto išlaidas sudaro ne tik paveldas“, – kalbėjo D. Daunoras.
O kur dar visiškai apgriuvusios Saulės kapinės. Kol kas miesto valdžia finansuoja tik būtiniausius kapinių priežiūros darbus. Kapines prižiūrinčios įmonės atstovas vardija ką istorinėse kapinėse nudirba kas dieną.
„Lapai, šiukšlės, vasara žolės pjovimas. Vandens atvežimas į kapines. Aprūpinimas. Pagrinde mums padeda mokyklos. Prieš rudens atostogas atvyksta grėbti lapų“, – sako „Stebulės“ projektų vadovas Darius Jakutonis.
Įmonė organizuoja ir avarinių medžių pjovimą. Paveldosaugininkai sako, esą pastaraisiais metais, virstantys medžiai prisidėjo prie šių kapinių niokojimo. Tiesa, jeigu ir pasiims kažkas finansuoti vienos ar kitos kapavietės tvarkymo darbus, gaus tik kapavietės prižiūrėtojo statusą. Bet pasilaidoti čia, neturėdamas įrodymo, kad ilsisi giminaičiai, neturės.
