Lietuvos degalinių švieslentėse jau ir paprasčiausias 95-os markės benzinas kai kur peržengė 2 eurų už litrą ribą. Nors dyzelinas dešimčia centų pigesnis, jis irgi kasdien brangsta:
„Baisu, baisu.“
„Vis atvažiuoju ir vis nauja kaina.“
„Po kelių metų gal bus 5 eurai, džiaugsimės, kad buvo 2 eurai.“
„1,40 eurų – tokia kaina būtų normalesnė.“
„Mašiną keičiau, kad kuras būtų pigesnis ir taupesnis.“
Vokietija. Čia vidutinis atlyginimas yra tris kartus didesnis ir vairuotojai jau džiaugiasi pigesniais degalais nei lietuviai. Vokietijos valdantieji trims vasaros mėnesiams iki minimalaus europinio lygio sumažino degalų akcizus. Litras benzino ir dyzelino dabar kainuoja apie 1,85 eurų:
„Gerai, kad yra pigiau. Blogai, kad jos buvo pakilusios.“
„Atpigo apie 20 centų. Žymiai pigiau. Skirtumas drastiškas.“
Mokesčius degalams jau nuo pavasario sumažino Lenkija, o dabar ir Vokietija. Tačiau Lietuvos vyriausybė kaimynų pavyzdžiu sekti neketina ir mokesčių degalams mažinti nesiruošia. Sumažinus akcizus iki minimalaus lygio, benzino litras atpigtų apie 10 centų, o dyzelino – 5-iais. Tačiau dėl to biudžetas per metus netektų apie 120 milijonų eurų.
„Lietuva turi negerą pavyzdį, kai 2009 metais buvo sumažintas akcizas, gyventojai to beveik nepajotu, tik pirmą savaitę. Po to kainos susilygino. Dėl to priimti sprendimai kitaip kompensuoti, tiksliau išleisti. Lengvata kiekviena kainuoja“, – teigia finansų viceministrė Gražina Bilkštytė.
„Reikia kalbėti apie greitą pertvarką, niekas nenori benzininiais ar dyzeliniais automobiliais važinėti. Reikia padėti žmonėms persėsti į švaresnes transporto priemones. Į tai pagrindinį dėmesį reikia sutelkti“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos vyriausybės laikyseną palaiko, o Vokietijos sprendimą vadina populistiniu.
„Praranda dėl to pinigus biudžetas, gali mokėti mažesnius atlyginimus biudžetiniams darbuotojams, socialines išmokas, valstybės investicijas. Tuos pinigus gauna Rusija, kuri parduoda naftą Lenkijai ir Vokietijai. Tai prasilenkia su ekonomine logika ir morale“, – komentuoja N. Mačiulis.
Tačiau tokį požiūrį aršiai kritikuoja vairuotojai, vežėjai ir degalinių savininkai, dalis Seimo opozicijos:
„Jei yra galimybės kainas sumažinti, turėtų imtis priemonių.“
„Žiūri savęs tiktai.“
„Vyriausybėje niekas nesikeičia. Pasikeičia vadovaujantis asmuo, o viskas lieka, gyvena ramiai, algos geros.“
„Vyriausybė turėjo daug anksčiau paruošti priemonių planą, kaip pristabdyti augančią infliaciją, tai susiję su degalais. Dyzelino, benzino Lietuvoj ji augo beveik sparčiausiai“, – kalba Seimo narys Algirdas Butkevičius.
„Ispanijoje šiandien 17 centų pigiau. Visi daro minimalų akcizą, darykim tą patį. Vežėjams reikia konkuruoti, žmonės važiuoja į Lenkiją, degalų, mokesčius ten palieka“, – sako lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Karolis Stasiukynas.
„Kuro dedamoji 38 proc. sudaro mokesčiai – PVM, akcizas, sakom mažinkim, tai atsilieps ne tik vežėjams, visai ekonomikai“, – kalba „Linava“ atstovas Andrius Burba.
Beje, Vokietijoje vasarą atpigo ne tik degalai, bet ir viešasis transportas. Tuo metu, kai Lietuvoje Lietuvos geležinkeliai bilietus dešimtadaliu brangina, Vokietijos vyriausybė įveda vasarai mėnesinį 9 eurų visuomeninio transporto bilietą, su kuriuo galima po Vokietiją važinėti traukiniais, autobusais, tramvajais ir metro.