Panežėžio rajono Paįstrio seniūnijoje gyvenantis Zenonas pripažįsta esantis ilametis bedarbis. Savo ūkyje šeimininkaujantis vyras tvirtina 20 metų niekam kitam nedirbantis ir toliau nesirengia.
„Užtenka, žmona dirba, važiuoja į darbą, kaime, sodyboje, turi vienas sėdėti namie“, – sako bedarbis Zenonas.
Tokiems kaip Zenonas ilgalaikiams bedarbiams valdantieji ruošia naują apynasrį – ketina reikalauti susimokėti PSD – kas mėnesį po 50 eurų, antraip grasina nebegydyti nemokamai, tik sunkiais atvejais suteikti būtinąją medicininę pagalbą.
„Man nereikalingas tas sveikatos draudimas, greičiau nudvėsti. Eisiu pas gydytoją blogiausiu atveju. Žolę geriau graušiu, geriau gydo negu gydytojai“, – kalba Zenonas.
Štai ir kiti seniūnijos bedarbiai, šiuo metu tvarkantys aplinką, kad gautų bedarbio išmokas, stebisi, už ką jiems valdantieji ruošia bausmę – atimti nemokamą gydymą:
„Nesąmonės, kas gali žmogui taip daryti. Buvo taip, o dabar padarys, kad nebegali. Aš senelis jau, ką nuims? Sunku, reiks nebevalgyti.“
„Kaip susimokėti, išgyventi? Visai bepročiai, nebeįmanoma, nebegalvoja apie mus. Kaip pasiekti darbą? Čia nieko nebus.“
Valdantieji užsimojo pakeisti Sveikatos draudimo įstatymą ir ilgalaikių bedarbių nebegydyti nemokamai, jei jie kas mėnesį nesusimokės po 50 eurų siekiančio PSD mokesčio. Tai gresia apie 50-čiai tūkstančių lietuvių, besiskelbiančių, kad be darbo sėdi metus ir ilgiau. Valdantieji tvrtina, kad dauguma tokių tariamų bedarbių iš tikrųjų dirba, tik nelegaliai, tad vos tik paaiškėjus nelegalaus darbo faktui iškart brauks iš bedarbių sąrašų ir atims nemokamą gydymą.
„Tai ta kategorija žmonių, kurie būtų pagaunami nelegaliai dirbantys. Su nelegaliu darbu tenka kovoti, tikslas ištraukti ši šešėlio, neturi būti paskatų, kad dirbant nelegaliai žmonės yra valstybės draudžiami“, – kiek anksčiau sakė Seimo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Ilgalaikiai bedarbiai sudaro apie trečdalį visų registruotų bedarbių, kurių šiuo metu yra apie 170 tūkst. Iš 50 tūkst. ilgalaikių bedarbių dešimtadalis – 5 tūkst apskritai legaliai nėra dirbę. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė mėgina raminti, esą ne visi ilgalaikiai bedarbiai praras nemokamą gydymą. Tik tie, kurie atsisakys siūlomų darbų ir nenorės mokytis, persikvalifikuoti.
„Ilgiau kurie nedirba, mes juos vadiname besirengiančiais darbo rinkai, jiems reikia daugiau paslaugų. Jokiu būdu tai nereiškia, kad tie žmonės bus staiga išbraukti, negaus sveikatos draudimo. Jei žmogus turi priklausomybių, įsiskolinimų, gyvena nutolusioje vietovėje, šios aplinkybės turi būti sprendžiamos savivaldybių per paslaugas, tokie žmonės negali būti braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų“, – aiškino ministrė Monika Navickienė.
Visgi opozicijos atstovai perspėja, kad reformos realybė gali būti visai kitokia.
„Tiesiog norima sutvarkyti statistiką. Ilgalaikiams bedarbiams suteikiamas naujas statusas, o jo suteikimas sukelia labai daug klausimų. Atsiranda teisių ir privilegijų struktūra. Ilgalaikiai bedrbiai būtų priskirti besiruošiantiems darbo rinkai ir numatyta, kad žmonės neterminuotai būtų nmokamas PSD, jie būtų draudžiami, net jei nededa aktyvių pastangų įsidarbinti“, – kalbėjo buvęs ministras Linas Kukuraitis.
Nevyriausybinės organizacijos taip pat abejoja, ar daug ilgalaikių bedarbių turės galimybes dalyvauti ministrės siūlomose pasirengimo darbui veiklose.
„Ta reforma gaunasi, kažkas daroma, daryti reikia, bet koks bus rezultatas ir pasekmės žmonėms, ar jie tikria susiras darbus, realizuos save, neaišku“, – kalba skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
O savivaldybių atstovai jau nerimauja, kaip reikės tvarkytis su bedarbiais, kurie nesusimokėję 50 eurų kasmėnesinio PSD mokesčio ims sirgti.
„Nesusimokės, tu žmogaus galiausiai vis tiek griovy nepaguldysi, kia susirgs. Bus permestas savivaldai ir seniūnija kažkaip spręs, įstatymas neleidžia, bet reikės rasti lėšų, kaip jį gydyti, galų gale palaidoti“, – teigė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Seniūnas pasakoja, kad aplinkiniuose kaimuose bedarbių būtų tikrai mažiau, jei jie turėtų galimybę nuvažiuoti į miestus dirbti, mat dėl minimalaus atlyginimo važinėti ne tik nuosavu automobiliu, bet net ir viešuoju esą tiesiog neapsimoka.
