Įveikti tvorą miške bando jaunas elnias. Jo snukis kruvinas – susižalojo nesėkmingai šokdamas. Atkakliam gyvūnui po kelių šuolių vis tik pavyksta įveikti užtvarą, bet to kaina yra rimti sužeidimai. Dažnai į tokių tvorų tinklą gyvūnai įsipainioja, ilgai kamuojasi ir žūsta baisiose kančiose. Žuvusius žvėris su aplink ragus apsivyniojusiu vielos kamuoliu aptinka miškininkai, dažnai belikusius tik kaulelius randa grybautojai ar medžiotojai.
„Ypač elniai per rujos sezoną, jie gina savo teritoriją, ją žymi, trina ragus į medelius, krūmus, įsipainioja į tas tvoras ir elniai toks gyvūnas, kuris neskleidžia garso – tai jis įsipynęs ten guli, tyli ir laukia dienų pabaigos“, – sako medžiotojas Deividas Staponkus.
Miškininkai sako, kad gyvūnų gaila, bet tokias tvoras privalo tverti, kad nuo daugybės šių ėdrūnų apsaugotų mažus ir ūgtelėjusius sodinukus, ypač ąžuoliukus.
„Norint išauginti mišką, reikia jį ir saugoti ir ypatingai jaunuolynus – miško atkūrimo nuostatai mus įpareigoja, jeigu mes sodiname 2500 ąžuolų į hektarą, tverti tvora, o jei mažiau, tai čia, kaip matote, aptverta individualiom apsaugom“, – pasakoja Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius.
Saugoti būtina, mat elniniams gyvūnams jauni medeliai – didžiausias delikatesas. Vien pernai jie pažeidė apie 2 hektarus miško.
„Daromi pažeidimai miško želdiniams šalies mastu arba ūrėdijos mastu yra didžiuliai, sakyčiau, kad galima net milijonais eurų vertinti“, – teigia aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko.
Elninių pastaraisiais metais šalyje priviso gausybė ir jų daroma žala milžiniška. Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos mokslininkai sako, kad jų populiacija žaibiškai didėja – jau dabar skaičiuojama, kad Lietuvos miškuose yra apie 7 tūkstančius danielių, 18 tūkstančių briedžių, 55 tūkstančius tauriųjų elnių ir per 170 tūkstančių stirnų.
„Ir visi šitie skaičiai yra didėjanti kreivė į viršų, kaip ir sakiau, pagrindinės sąlygos, tai geros mitybinės sąlygos ir klimato šiltėjimas ir aplinka duoda tas sąlygas veistis“, – teigia Medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
Tvora nuo žvėrių jaunuolyną turėtų saugoti kelis dešimtmečius, deja, neatlaiko gamtos stichijų ar gyvūnų atakų. O šie patekę vidun kaip reikiant viską nusiaubia ir patys žalojasi.
„Gyvūnas praėjęs palieka savo pėdsaką, savo skylę kažkokią, jei ten patenka stirnos kurioms sunku išeiti – jos padaro gan daug žalos, tai tenka tvarkyti kasmet, kol maži ąžuoliukai tai apsaugom , kad neskabytų ūglių, vėliau kad nelaupytų žievės- tai praktiškai per 20 metų tvora turėtų būti naudinga“, – kalbėjo K. Markevičius.
Tačiau norint ją kruopščiai prižiūrėti visus plotus tektų apvažiuoti kasdien, kuo skubiau sugadintus segmentus pakeisti, ir laiku visai tvorą nuimti. O tam reikia milžiniškų žmogiškų ir finansinių resursų. Tad dažnai štai kaip atrodo tokios tvoros miškuose :
„Kaip matot praplėšta visai tvora, tai stambaus gyvūno darbas, šitam miške galėjo padaryti tik briedis…“, – sako medžiotojas Deividas Staponkus.
Daug kur tvoras užgožia krūmai, jos nepastebimos, žiojėja didžiulės skylės. Kitur nupuvę kuolai ir tinklas guli tiesiog ant žemės. Medžiotojai sako, kad taip tvoros virsta legaliais spąstais žvėrims.
„Jeigu žvėris iššoka ir papuola į šitą vielos krūvą, tai gali nusilaužti ir koją“, – pasakoja D. Staponkus.
Tad siūloma tokių tvorų iš viso atsisakyti, mat jų apsaugos patikimumu abejojama, o ir gyvūnai žalojasi. Geriau jas keisti chemikalais ir individualiomis apsaugom.
„Būtų šaunu, kad kiek įmanoma, kad būtų mažiau tų tvorų, kad nebūtų uždaromi migracijos keliai, ir kad jie tuose aptvaruose nežūtų – tai noras žinoma, kad repelentais ir kiekvienam individualiai“, – teigia A. Kibiša.
Tačiau aplinkos ministerija tokias idėjas atmeta, esą tvora ir geriau, ir bent du – triskart pigiau nei cheminiai preparatai, o ir gyvūnų jose žūsta vos vienas kitas per metus.
„Buvo daryti paskaičiavimai, lyginami skirtingi apsaugos būdai ir metodai: repelentų tepimas, individualių apsaugų dėjimas ir tvorų tvėrimas. Buvo pripažinta vertinant ilgesnėje perspektyvoj, kad tvoravimas yra geriausias būdas ir pigiausias būdas“, – kalbėjo aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko.
Jaunuolynų apsaugai valstybiniuose Lietuvos miškuose kasmet išleidžiama pora milijonų eurų.
