Koronaviruso pandemija visame pasaulyje lėktuvų keliones paralyžiavo kovo mėnesį, tuomet šalys viena po kitos ėmė stabdyti skrydžius. Deja, nuo pirmųjų žinių apie Kinijoje staigiai plintantį mirtiną koronavirusą buvo praėję jau 3 mėn. ir jis jau ėmė plisti kone visame pasaulyje. Kinai kovą pradėjo dviem savaitėms karantinuoti atvykėlius iš kitų šalių, stabdė ligos plitimą iš išorės.
Praėjus maždaug dviem mėnesiams be didesnio triukšmo oro uostuose ir baltų, lėktuvų paliekamų juostų danguje gausos, tapo akivaizdu, kad skrydžių verslui tai bus tragiški metai. Prancūzijos avialinijos sandėliuose gegužę uždarė savo didžiuosius „Airbus A380".
O Briuselio avialinijos – „Lufthanza" antrinė įmonė – gegužę lėktuvų flotilę sumažino 30 proc., atleido ir ketvirtadalį darbuotojų.
Tuo pat metu susivokusios Etiopijos avialinijos traukia lauk iš lėktuvo keleivių krėslus ir per pusantros valandos orlaivis virsta krovininiu. Pasaulyje didėja poreikis skraidinti medicinos įrangos krovinius.
Tą patį gegužę daro ir Ukrainos pigių skrydžių avialinijos „SkyUp". Iš 11 jų keleivinių lėktuvų 8 „Boeing" virsta krovininiais.
Kai kurios kitos, nespėjusios persiorientuoti bendrovės, kaip, pavyzdžiui, didžiausios Lotynų Amerikoje „Latam“ – skelbia apie bankrotą.
Ir nepaisant to, kad kai kur pasaulyje netrukus atnaujinami skrydžiai. Bent jau vietiniai – birželį Turkijos avialinijos vietiniams keleiviams pradeda dalinti kaukes ir dezinfekcinį skystį.
O netrukus ir didžiausios Japonijos avialinijos ima skraidinti šalies viduje – vien taip didelių kompanijų neišlaikysi.
Japonijai rugpjūtį pasiūlo keleiviams skrydžius į niekur. Neišlipant iš keleivio krėslo japonai turi galimybę virtualiai pasigrožėti Romos fontanais.
Skrydžius į niekur spalį pradeda ir Australijos avialinijos „Qantas“. Sidnėjuje vos per 10 min. išparduoti 150 bilietų dienos skrydžiui virš žemyno, pro iliuminatorius žvelgiant į lankomiausias Australijos vietas.
Nesnaudė ir mūsų kaimynų latvių „airBaltic", jie spalio pabaigoje 72 keleivius jau pakvietė 472 km skrydžiui virš Kuržemės regiono. Vėlai, bet prisijungė prie skrydžių į niekur mados.
Tailande nenaudojami lėktuvų krėslai tapo restoranų kėdėmis. Stiuardesės tiekia maistą.
Suomijos avialinijos „Finnair" sugalvojo ir kaip be darbo nepalikti savo skrydžių maisto tiekėjų – verslo klasės pietus ėmė tiekti prekybos centrams ir restoranams. Už verslo klasės pietus prašo 13 eurų.
Panašių priemonių ėmėsi ir Singapūras, pakvietęs tiesiog papietauti lėktuve ir toliau eiti savo keliais.
O lakūnas, tapęs vienu iš 2000 atleistų Malaizijos avialinijų darbuotojų, nusprendė ir pats gaminti maistą. Pradėjo verslą ir klientų netrūksta. Suprantama, juk aptarnauja ne bet kas – o šefas su lakūno kepure.
Rudenį Europoje oro uostai pamažu atgyja – Italija rugsėjo viduryje pradėjo vietiniais skrydžiais skraidinti prieš skrydį greitaisiais testais patikrintus keleivius.
Lapkričio 12-ąją skrydžius tarp Miuncheno ir Hamburgo, atlikus greitąjį koronaviruso testą ar pateikus šviežią neigiamą atsakymą, pasiūlė ir Vokietijos „Lufthanza".
Netrukus senajame žemyne atgyja ir tarptautiniai skrydžiai, bet prieš šventes juos sujaukia naujas greitai plintantis Britanijoje aptiktas koronaviruso variantas.
Prognozuojama, kad aviacijos industrijai prireiks ne vienų metų atsigauti. Jau pirmos pandemijos bangos metu suskaičiuota, kad užimtų lėktuvų krėslų skaičius sumažėjo 80 proc.. Sandėliuose atsidūrė net pusė visų pasaulio lėktuvų.