Vairuotojai skundžiasi esą darbas sunkus, o atlyginimas per mažas, sąlygos tokios prastos, kad net pavalgyti nepavyksta. Bendrovės atstovai atkerta, kad gerina sąlygas darbuotojams ir rėžia: streiką rengianti profsąjunga tenori konflikto.
„Sunkus darbas, aišku. Na, ką darysi – dirbti reikia“, – tokiais žodžiais naują ratą Santariškių žiede pradeda 1G autobuso vairuotojas Igoris. Sunkus darbas ne tik dėl didelės atsakomybės.
„36 metus atidirbęs. Pirma klasė, ir gaunu 1050… Na, 1150 išeina…“, – kalba Igoris.
Igoris pasakoja: atlyginimas į rankas per paskutinius septynerius metus jam nepakilo net šimtu eurų.
„Jeigu 60 eurų damesi… 60 eurų, žinot, parduotuvėje nuėjęs tuos 60 eurų. Tai čia per tokį laikotarpį. 2015 metais buvo euras įvestas“, – teigia Igoris.
Vairuotojas vardija ir kitokias problemas: jeigu užstringa spūstyse, lieka be pietų: „…tada lieka, va, keliuose buterbrodus suvalgyt savo…“
Per mėnesį vairuotojai turi išdirbti 160 valandų, bet dažnai realius darbo laikas viršija šią normą. Ką jau kalbėti, kad vairuotojų trūksta, o naujų sumedžioti bendrovė neįstengia.
„Žmonės ir nenori dirbti. Jaunimas ateina, ir viskas – išeina. Dėl to, kad kiek žada direktorius, jie tiek negauna niekada“, – tikina Igoris.
Ginčai dėl geresnių darbuotojų sąlygų „Vilniaus viešajame transporte“ paaštrėjo dar praėjusiais metais, jau tada profesinė sąjunga ketino rengti streiką, tačiau teismas jo neleido surengti dėl nepaprastosios padėties šalyje. Po nesėkmingų bandymų tartis su įmonės vadovybe ir nepaprastajai padėčiai likus galioti tik dalyje pasienio ruožų, „Vilniaus viešojo transporto“ profesinė sąjunga skelbia: bevaisės derybos tęstis nebegali.
„UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų streikas prasidės spalio trečią dieną“, – skelbia profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Savo planus streikuoti profesinės sąjungos atstovai eina pristatyti ir įmonės vadovybei. Streikuojančių darbuotojų jau susibūrė daugiau nei šimtas.
„Taip, mums davė numerį pasiskambinti, registruotis. – Registruositės ar dar galvojat? – Turbūt registruosiuos“, – sako vairuotojas Andrius.
„Mes šnekam, kad visiems bendrovėms darbuotojams – pabrėšiu, visiems – būtų pakeltas darbo užmokestis 10 procentų. Ne vidutiniškai direktoriui du tūkstančius, o vairuotojui – 15 eurų. Kad būtų užtikrinta vairuotojams penkių dienų savaitė, kad būtų užtikrinta vairuotojams teisė į minimalias pertraukėles, tai yra pietūs, kad būtų gerinamos darbo sąlygos ir kad mes tai apibrėžtume kolektyvinėje sutartyje“, – teigia A. Markevičius.
„Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius į klausimus, kodėl jau metus nesutaria su darbuotojais, neatsako. Tik mano, kad profesinė sąjunga nenori susitarti.
„Tai kartais kyla klausimas, ar noras yra susitarti, ar noras yra vis dėlto kelti konfliktą, jį aštrinti ir daryti spaudimą“, – sako „Vilniaus viešojo transporto“ vadovas Darius Aleknavičius.
Pasak Dariaus Aleknavičiaus, įmonė jau stengiasi pagerinti darbuotojų sąlygas: prailgino pietų pertraukėles, kilstelėjo atlyginimus.
„Įmonė ir taip jau 10 procentų vidutiniškai pakėlė atlyginimus. Darbo užmokesčio fondas padidėjo nuo praeitų metų. – Jie kalba, kad ne vidutiniškai, o kiekvienam darbuotojui 10 procentų. – Tai viena dalis. Buvo faktas, koks buvo“, – kalba D. Aleknavičius.
Jeigu profesinė sąjunga ir įmonės vadovybė nesusitars dėl kolektyvinės sutarties, streikas pirmąjį spalio pirmadienį prasidės. O į didžiąją dalį sostinės maršrutų, kuriuos aptarnauja būtent „Vilniaus viešasis transportas“, išvažiuos tik pusė visų reisų.
„Su skaudančia širdim jums noriu pasakyti, kad turbūt lies ir moksleivius mūsų, ir studentus, ir senjorus – jie važinėja viešuoju transportu. Mes suprantame, kad ne tie žmonės, kurie uždirba daug pinigų. Taip, kaip ir vairuotojai, bet mes neturime kito pasirinkimo tiesiog“, – aiškina A. Markevičius.
„Vilniaus viešojo transporto“ vadovas prasitarė besiderantis su sostinės savivaldybe dėl jos keleivių vežimo tarifų didinimo, taip pat galimybės padidinti vairuotojų atlyginimus penktadaliu, mat ir taip vairuotojų trūksta. Vien „Vilniaus viešajame transporte“ – trūksta dviejų šimtų.
2022-09-19, vėl nemačiau, kad būtų Seimo lrs.lt tinklapyje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto tiesioginė transliacija visuomenei, kas yra nepriimtina ir aš skundžiau šį dalyką ir vėl kreipsiuosi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, nes tai yra neviešas ir neskaidrus šio Įstatymo svarstymas. Tai yra nenormalu demokratinėje valstybėje, jeigu mes laikome savo valstybę demokratine? Man nežinoma kaip vyko šio Įstatymo svarstymo eiga ir kokie priimti sprendimai.
Aiškiai matyti, kad prie kitų Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžių yra transliacijos nuorodos, o būtent prie Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymo 2022-09-12 ir 2022-09-19 nėra transliacijos nuorodų, šie posėdžiai transliacijos prasme išskirti iš kitų posėdžių. Nurodytu laiku pirmadieniais ryte, aš negalėjau prisijungti nuotoliniu būdu prie šio svarstymo, todėl savo pastabas ir poziciją pateikiau raštu, o be to tokį svarbų visai Lietuvai svarstymą turi matyti visa Lietuvos visuomenė. Ar buvo atlikti 2022-09-12 ir 2022-09-19 Komiteto vaizdo ir garso įrašai ar ne? Jeigu tokie vaizdo įrašai buvo atlikti, tai prašau atsiųsti juos man susipažinimui ir viešai paskelbti visuomenei.
Ar Civilinės sąjungos įstatymo projekto autorė Jurgita Sejonienė dalyvavo šio įstatymo projekto svarstyme Komitete ar ne? Nes Seimo narė Agnė Širinskienė savo ,,Facebook'' paskyroje teigia, kad nedalyvavo. Kodėl TS-LKD partijos narė J.Sejonienė nedalyvavo Komitete kaip šio įstatymo projekto autorė?
Kaip šiame Komiteto svarstyme dėl Civilinės sąjungos įstatymo atsidūrė Laisvės partijos frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius (kaip teigia Seimo narė A.Širinskienė savo ,,Facebook'' paskyroje, jeigu jis nėra šio Komiteto narys?
Manau, dėl šio Civilinės sąjungos įstatymo projekto Laisvės partijos atstovai ir konservatoriai susitarė ir tai rodo ir Sejonienės nedalyvavimas Komitete. Gėda.
Manau, pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės yra neobjektyvios, nekritikuoja valdančiųjų - kaip reikėtų juos kritikuoti, nes yra už ką juos kritikuoti, todėl susidaro įspūdis kad šalies žiniasklaidos priemonės yra palankios valdantiesiems, priešingai nei buvo praeityje LVŽS valdžios atveju ir tai žmonės mato ir dėl to krenta pasitikėjimas žiniasklaida ir jos informacija, nes žurnalistų pareiga kritikuoti valdančiuosius, kai jie blogai elgiasi (sumąsto blogus planus, sprendimus, neviešai, neskaidriai svarsto, slapstydamiesi nuo visuomenės ir t.t.), be to pats įsitikinau, kad žiniasklaida neskelbia straipsnių tekstų, kurie neatitinka valdančiųjų politikos linijos, nes mano siųstų tekstų žiniasklaida tyčia neskelbė.
Raginu žiniasklaidą būti objektyvesne, kritikuoti valdančiųjų elgesį, suteikti visuomenei visą svarbią informaciją, kitaip turėsite pasitikėjimo žiniasklaida problemą.
Manau, kvailam reikia būti kiekvienam žmogui, kad dabartinei Lietuvai mesti iššūkį Rusijai yra beprotybė, čia ne LDK laikų valstybę, nes būsime greit sutriuškinti Rusijos ir okupuoti, Lietuva pralaimėtų ir nuo Lenkijos ir Baltarusijos kariuomenės, Lietuva nebent galėtų galimame kare nukariauti Latviją ir Estiją, nors jie mūsų draugai ir mes niekada nekariausime prieš juos, reikia mąstyti ir turėti proto ir naivu vien pasikliauti, kad NATO ,,greit atskubės su savo karine jėga ir mus apgins'', o kas jeigu dels ar nenorės stoti į atvirą karą prieš Rusiją ir kas tada vėl Lietuvos okupacija ilgam laikui? Reikia mąstyti protu, kiek galima rizikuoti, kiek negalima rizikuoti savo valstybe, bet mūsų neprotingi valdantieji konservatoriai ir liberalai protingai nemąsto dėl Rusijos grėsmės
