Beveik 1,5 val. trukmės atvirame interviu buvusi kanclerė pripažino, kad iki šiol gailisi dėl vieno savo politinio pasirinkimo.
2007-ųjų susitikimą su Vladimiru Putinu Sočyje, Vokietijos kanclerė Angela Merkel gerai prisimena iki šiol. Ir neabejotinai prisimins dar ilgai. Ir ne tik todėl, kad ji prisibijo šunų, o Putinas tyčia atsivedė šunį į susitikimą.
„Dabar jau galiu apie tai papasakoti: tada pirmą kartą išsikalbėjome ir jis atvirai pasakė, kad Sovietų Sąjungos griūtis jam yra didžiausia XX amžiaus katastrofa. O aš pasakiau, kad tai buvo didžiausia sėkmė mano gyvenime, nes tapau laisva. Tuomet tapo aišku, kad tarp mūsų yra didelis disonansas“, – pasakoja A. Merkel.
Apie susitikimų su Putinu užkulisius Angela Merkel viešai prabilo pirmą kartą po net 16 metų trukusio darbo kanclerės poste. Kadenciją Merkel baigė prieš maždaug pusmetį. O dabar, Berlyno teatro scenoje, pirmą kartą davė didelį interviu vokiečių kanalui „Phoenix“.
„Per pirmą vizitą Kremliuje po Sočio, Putinas pasakė: „girdėjau, kad su šuniu buvo problema“. Ir įteikė man štai tokį pliušinį šunį. Taigi situacijos Sočyje negaliu vadinti atsitiktinumu“, – kalba A. Merkel.
Nepaisant nemalonaus Putino gesto su šunimi – Angela Merkel jam nuolat šypsojosi. Ir ji iki šiol kritikuojama už tokią draugystę, už jos valdymo metu didėjusią Berlyno energetinę priklausomybę nuo Kremliaus ir „Nordstream 2" dujotiekį. Bet Merkel sako, niekada neturėjusi iliuzijų dėl Putino.
„Niekada netikėjau, kad Putiną galima pakeisti per prekybą“, – tikina A. Merkel.
Buvusi politikos grandė dažnai su Putinu kalbėjo ir telefonu. Sako, Putinas į ją neretai kreipdavosi vokiškai. Vokiečių kalba Putinas į Vokietijos parlamentą kreipėsi dar 2001 m. kai Merkel dar nebuvo kanclere.
„Vienas iš paskutinio dešimtmečio pasiekimų, tai beprecedentė pajėgų koncentracija vidurio Europoje. Ir Baltijos jūros regione. Bet Rusija – draugiška Europos šalis“, – kalbėjo V. Putinas.
Žodžiai, kuriuos Putinas, tik griežčiau kartoja ir šiandien. Deja, Merkel sako, kad per daugelį susitikimų ir pokalbių Putinu įsitikino, kokie jo tikrieji tikslai. Ir dabar gali viešai apie tai prabilti.
„Jis nori sunaikinti ES, nes laiko ją žingsniu link NATO“, – teigia A. Merkel.
Buvusi kanclerė tikina bandžiusi užkirsti kelią karui Ukrainoje dar prieš 2014-ųjų įvykius. Ji teisina savo sprendimą 2008 m. blokuoti Ukrainos stojimą į NATO. Esą jei tuomet Ukrainai būtų suteiktas narystės Aljanse veiksmų planas – karas įvyktų anksčiau.
„Aš žinojau, kad stojimo proceso metu Putinas imtųsi priešiškų veiksmų prieš Ukrainą. Buvau įsitikinusi, kad Putinas neleis Ukrainai eiti demokratiniu keliu. Jam tai būtų karo pateisinimas“, – tvirtina A. Merkel.
Zelenskis dėl Ukrainos nebuvimo Aljanse nuo karo pradžios lieja apmaudą.
„Prašau niekada daugiau nesakykite mums, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų“, – kalba V. Zelenskis.
Bet Merkel teisina savo veiksmus. Ir sako, kad vėliau Rusijos puolimą stabdė Minsko susitarimais, kad ir kaip jie nepatiko Ukrainai. Didelio masto karo, deja, nepavyko išvengti.
„Labai gaila, kad nepavyko. Bet negaliu sau priekaištauti, kad nesistengiau“, – sako A. Merkel.
Tiesa, vieno dalyko Merkel vis dėlto gailisi – interviu metu ji pripažino, kad pastaruoju metu jai trūko kovingumo.
„Dėl vieno dalyko man vis dar apmaudu. Kad 2021 m. birželį, kai prezidentas Bidenas susitiko su Putinu, aš ir Emanuelis Macronas manėme, kad Europai dar reikia su juo kalbėtis. Nors jau jaučiau, kad Minsko formatas žlunga. Ir dėl to ES nebuvo vienybės“, – kalba A. Merkel.
Bet dabar visa tai jau ne Merkel rūpestis. Apie politikos užkulisius laisviau prabilti galinti buvusi kanclerė sako, kad dabar ji tik politikos stebėtoja.
„Jau sakiau, ką dabar veikiu. Aš pirmą kartą ilsiuosi ir galiu pabūti viena“, – teigia A. Merkel.
Tad Angela Merkel dažnai laiką leidžia Baltijos pajūryje, skaito knygas ir svajoja, kur dar galėtų nukeliauti.
