Portalo „Atvira Klaipėda” žurnalistai švenčia pergalę prieš įstatymus neteisingai interpretavusius valdininkus, po kurių sprendimų jie turėjo eiti kryžiaus kelius teismuose ir valdiškose instancijose. Ir visa tai, dėl to, kad atskleidė korupcinius valdininkų ryšius ir neskaidrius pirkimus už miestiečių pinigus bei naudą iš to gavusio verslininko pavardę.
„Nuotaikos tai iš tikrųjų labai geros, tiesa, teismas labai vėlavo paskelbti, 15 minučių reikėjo nervintis, kol įkrito nutartis, bet džiaugiuosi, aš tai vadinu „teisės žinoti“ pergalės diena“, – sako „Atvira Klaipėda“ redaktorius ir žurnalistas Martynas Vainorius.
Žurnalistas prieš kelis metus parašytoje publikacijoje atskleidė, kad 2017–2019 metais savivaldybės įmonė „Gatvių apšvietimas“ sudarė 40 beveik pustrečio milijono eurų vertės sutarčių su įmone „Namų Kultas“. Esmė tame, kad žurnalistas išsiaiškino, kad šios įmonės akcininkas Armandas Viskintas neskaidriai įsisavino mokesčių mokėtojų pinigus, o tai padaryti jam pavyko, nes vyriausioji savivaldybės įmonės finansininkė – jo mama. Tačiau tokį žurnalisto žygdarbį įvertino ne visi. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad paviešindami už miesto pinigus neskaidriai pralobusio verslininko pavardę žurnalistai pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Žurnalistai už tai gavo papeikimą.
Vainoriui pirmą kartą apskundus nutartį, teismo sprendimas buvo nepalankus, todėl tiesos ieškojo dar daugiau nei metus.
„Aš apskundžiau ne dėl to, kad man čia skauda tas papeikimas, o dėl to, kad mačiau, kad čia baisi tendencija Lietuvos žiniasklaidai. Tikėjau, nors santūrus optimistas ir pats dabar buvau pasirengęs 2 versijas pranešimo, tą liūdnesnę ir optimistinę. Pirmą rašiau liūdnesnę“, – sako M. Vainorius.
Žurnalistas džiaugiasi ne tik šiuo laimėjimu. Sako, kad tikroji pergalė buvo pasiekta anksčiau, pernai gruodį, Seimui priėmus ir prezidentui pasirašius Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo paskutiniąją 2021 metų dieną. Jos nebeleidžia naudą iš viešųjų pirkimų gaunantiems asmenims dangstytis daugelio neteisingai traktuojamu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.
„Čia yra didelė pergalė visuomenės informavimo, kuri iš karto užbėga už akių tokioms situacijoms“, – tikina M. Vainorius.
Tačiau, žurnalistikos etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė sako, kad toks ėjimas viešojo intereso keliu ne kas kita kaip žiniasklaidos kokybės standartų siaurinimas, o tuo pačiu ir privataus intereso menkinimas.
„Paskutiniai teismų sprendimai diktuoja būtent tą tendenciją, kad yra daugiau dėmesio skiriama viešajam interesui ir privatumo, duomenų apsauga yra kiek siaurinama. Žiūrint ir į to meto standartus, ir į šio meto standartus, į visuomenę, į inspektorius. Žiniasklaidos reikalauja kokybės, man kyla klausimas, ar žiniasklaidos kokybė vis dar aktuali visuomenei, manau, kad aktuali“, – kalba G. Ramanauskaitė.
O štai prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency International“ vadovas sako, kad žmonės turi teisę į privatumą tol, kol nepradedame kalbėti apie viešąsias lėšas, valstybines ir savivaldybių įmones, bei mokesčių mokėtojų pinigus.
„Mes sprendžiame kokio pobūdžio informaciją norim turėti, kai kalbame apie valstybių, savivaldybių įmones. Todėl manau, kad teisė į privatumą yra labai svarbi teisė, tačiau ji nėra absoliuti ir kur kalbame apie viešąjį interesą – šiek tiek kitoks pokalbis“, – tikina „Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas.
Teismas taip pat nusprendė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi padengti 3212 eurų, kuriuos viešoji įstaiga „Klaipėda atvirai“sumokėjo teisininkams kovodama, kad valdininkai teisingai suprastų asmens duomenų apsaugos įstatymą.