• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką.

REKLAMA

Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis. Vidutinis darbo užmokestis naujausiais turimais duomenimis šalyje siekia apie 1250-imt eurų ir per metus paaugo daugiau nei 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų.

Dalis gatvėse sutiktų praeivių džiaugiasi tokiu atlyginimų augimu, tačiau mano, kad kylančios kainos suvalgo padidėjusias algas:

REKLAMA
REKLAMA

„Visada norisi daugiau, bet jeigu kažkiek kyla, tuo irgi reikia pasidžiaugti. Žinot, kiek pakyla, tiek į batoną, va, sudedam.“

„Jeigu kiekvienais metais po 10 procentų, būtų gerai, bet žiūrint į infliacijos lygį, tai yra negerai, mažokai.“

REKLAMA

„Pagal mane, tai mažai, jeigu pagal kainų kilimą. Kainos daugiau kyla negu šitas.“

„Žiūrint kokį atlyginimą gauni, jeigu gauni 3-is tūkstančius, tai užtenka.“

Algos didėja sparčiau nei kainos

Ekonomistai aiškina, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia šiuo metu ne krenta, o auga.  Algos vidutiniškai didėja sparčiau nei kainos: realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 5-iais procentais.

REKLAMA
REKLAMA

„Dirbančiojo ir gaunančiojo algą perkamoji galia, ji daugelio gyventojų yra padidėjusi, su sąlyga, kad žmonės neturi labai daug paskolų“, – sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Norėtųsi tik tai, kad šitoje vietoje našumas mūsų augtų lygiai taip pat kaip ir atlyginimai, nes ilguoju periodu, galim tapti ne tokie konkurencingi“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes turim situaciją, kai darbuotojas jau kelis metus tapo didžiausia vertybe verslo. Tai parodo, kad verslas net yra linkęs aukoti gal dalį savo pelno, dalį savo plėtros perspektyvų siekdamas išlaikyti darbuotojus“, – tvirtina verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Ir jau kitąmet, pasak ekonomistų, dauguma šalies gyventojų turėtų parduotuvėje jaustis panašiai, kaip jautėsi prieš prasidedant rekordiniam kainų augimui.

REKLAMA

„Jau ateinančių metų pradžioje mūsų skaičiavimais, reali vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia pasieks tą lygį, kuriame buvo 2022-ų metų pradžioje, prieš infliacijos šoką, gana greitai, lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, mes grįžtame į tą perkamosios galios lygį, kurį turėjome prieš infliacijos šoką. Palyginimui Švedijoje perkamoji galia į prieš 2 metus buvusį lygį sugrįš 2026-ais metais“, – pasakoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA

Kitais metais augimas – lėtesnis

Kitąmet algos kils sparčiau nei kainos, tačiau dviženklį atlyginimų augimą teks užmiršti.

„Kitais metais galvojame, kad tas augimas bus jau lėtesnis, apie 8-is su puse procento. Kitais metais galimybės didinti algas privataus sektoriaus darbdaviams bus sudėtingesnės nei šiais metais. Kalbam apie kitais metais stagnaciją mūsų eksporto rinkose. Čia ir atsiranda mūsų prielaida, kad tas algų augimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Privačiame sektoriuje atlyginimų augimas lėtėja. Jis yra lėčiausias nuo 2021 metų, nebesiekia 12-os procentų. Nėra netikėtas matant ir daugelio eksportuotojų iššūkius, mažėjant eksportui, mažėjant paklausai eksporto rinkose ir ypač turint omenyje neigiamai paveiktus sektorius dėl aukštų palūkanų normų.“, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pramonininkai neslepia, kad Lietuvoje darbo jėgos jau negalima vadinti pigia. Esą dalis apdirbamosios pramonės dėl prognozuojamo 8 procentų atlyginimų augimo kitąmet gali susidurti su sunkumais, nes bus sunku pakelti didesnių algų naštą.

REKLAMA

„Bedarbystė gali augti šitoje vietoje, nes sektorius sektoriui netolygus ir tie 8 procentai augimo, kai visa ekonomika visur traukiasi, o Lietuvoje auga, jis gali išprovokuoti tam tikrose apdirbamosios pramonės gamybos sektoriuose, kur pridėtinė vertė nedidelė ir ten reikia išgyventi, prie tokių brangių lėšų ir kapitalo“, – tvirtina pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Ekonomistai taip pat prognozuoja, kad kitąmet viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų kilti greičiau nei privačiame versle.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

Algimantas Rusteika

Lietuvos Respublikos biudžetas (pajamos):
1994 m. 2,782 mlrd. Lt = 805,72 mln.
1995 m. 3,399 mlrd. Lt = 984,41 mln.
1996 m. 5,498 mlrd. Lt = 1,59 mlrd.
1997 m. 6,019mlrd. Lt = 1,74 mlrd.
1998 m. 6,885 mlrd. Lt = 1,99 mlrd.
1999 m. 6,760 mlrd. Lt = 1,95 mlrd.
2000 m. 5,846 mlrd. Lt = 1,69 mlrd.
2001 m. 6,508 mlrd. Lt = 1,88 mlrd.
2002 m. 8,924 mlrd. Lt = 2,58 mlrd.
2003 m. 9,553 mlrd. Lt = 2,77 mlrd.
2004 m. 11,925 mlrd. Lt = 3,45 mlrd.
2005 m. 13,850 mlrd. Lt = 4,011 mlrd.
2006 m. 17,086 mlrd. Lt = 4,94 mlrd.
2007 m. 19,213 mlrd. Lt = 5,56 mlrd.
2008 m. 25,571 mlrd. Lt = 7,40 mlrd.
2009 m. 20,814 mlrd. Lt = 6,03 mlrd.
2010 m. 21,269 mlrd. Lt = 6,16 mlrd.
2011 m.23,820 mlrd. Lt = 6,89 mlrd.
2012 m. 25,147 mlrd. Lt = 7,28 mlrd.
2013 m. 25,696 mlrd. Lt = 7,44 mlrd.
2014 m. 26,093 mlrd. Lt = 7,56 mlrd.
2015 m. 7,998 mlrd.
2016 m. 8,046 mlrd.
2017 m. 8,487 mlrd.
2018 m. 9,071 mlrd.
2019 m. 10,589 mlrd.
2020 m. 11,530 mlrd.
2021 m. 12,437 mlrd.
2022 m. 15,114 mlrd.
2023 m. 15,554 mlrd.
2024 m. projektas: 17,009 mlrd.
__________________________________
Pajamos nuo 2000-jų išaugo dešimteriopai.
Asmeniškai ir konkrečiai prisimenu:
-- 2000-siais galėjau paskambinti į savo poliklinikos registratūrą rytą ir šeimos gydytojas ateidavo pas mano sukarščiavusį vaiką vakare. O pas specialistą savo poliklinikoje galėjau patekti rytoj.
Dabar šeimos gydytojas pas mano vaiką neateis niekada, o pas specialistą galiu patekti ( jei labai pasiseks) po 3 mėnesių ar 3 metų.
Klausimas paprastas:
KUR DINGSTA PINIGAI?
Ekonomistams gal ir kyla....bet ne paprastiems gerovės valstybės laimingiesiems....
Patraukit tuos protapisius iš eterio! Kur ble žiūri Valstybinė ryšių rekuliavimo tarnyba? Uždarykit tuos šūdmalius TV3! Padlos už babkes baigia visiems Lietuvos tamsuoliams smegenis pramazgoti! Kur kyla atlyginimai? Greičiau pimpalai šiems protapisiams kyla, t.y. stojasi, o ne Lietuvoje atlyginimai. Bendrauju su visų sričių specialistais ir dar negirdėjau, kad kažkur it kažkam būtų padidinti atlyginimai (apart bankus ir Valstybinį sektorių).
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų