Moteris vaizdo įrašą nufilmavo Kaune po pietų.
„Dalinuosi, ką teko šiandien užfiksuoti Kaune po pietų. Šitas darinys išsisklaidė per keletą minučių“, – rašė kaunietė Vilma.
Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Primename, kad šis į piltuvą panašus lokalus meteorologinis reiškinys susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių, viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis.
Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50–200 m, sausumoje – nuo keliasdešimt iki 1000 m ar net didesnis. Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų ir trukti 5–10 min., nors dideli viesulai išsilaiko iki valandos.
Lietuvoje viesulai kyla kovą–rugsėjį (dažniausiai rugpjūtį), 15–21 val., kai yra palankios sąlygos formuotis labai aukštiems kamuoliniams perkūnijos debesims. Lietuvoje viesulų pasitaiko vidutiniškai kas antri, treti metai.
Bene stipriausias žinomas viesulas 1981 m. gegužės 29 d. nusiaubė Širvintas: jo metu vėjo greitis siekė apie 60–70 m/s. Viesulas pakėlė į orą arklį, apvertė 8 t sveriantį traktorių, apgriovė 30 pastatų, aplamdė 45 automobilius. Tąkart vienas žmogus žuvo, 32 nukentėjo.
