Ilgąjį savaitgalį TV3 žinių „Dienos komentare“ arkivyskupas siūlė susilaikyti nuo kelionių į kapus.
Kaip jūs patartumėte žmonėms elgtis ilgąjį Vėlinių savaitgalį?
Reikia prisiminti, kad mirusiųjų atminimas yra dvasinis dalykas. Mes švenčiame jų atmintį, skiriame jiems maldą ir kapų lankymas – tai fizinė tos atminties išraiška, bet nebūtina to susieti būtent su lapkričio 1–ąją ar 2–ąją.
Bažnyčia visą lapkričio pradžią skiria mirusiųjų paminėjimui ir kviečia atvykti ne tik tas dienas, bet ir kitas. Būtų kvietimas nesiburiuoti būtent šiomis dienomis stengiantis važiuoti ir aplankyti kapus, bet ir kitomis dienomis.
Tai patogiau ir dėl logistinės situacijos, ir dėl kovido. Būtų smagu, jei žmonės šiek tiek praplėstų šitą atminties ir kapų lankymo tradiciją ilgesnį laiką.
Tai ir pagal valdžios prašymą, bet atitinka ir bažnyčios tradicijos mintį.
O kas yra svarbiausia tiek Visų Šventųjų dieną, kiek per Vėlines?
Visų Šventųjų iškilmė – džiaugsmo diena. Jei žiūrėti liturgiškai, tą dieną naudojama balta spalva ir šventinė šventų mišių nuotaika, nes švenčiame žmones, kurie laimėjo, kurie šį gyvenimą labai sėkmingai realizavo ir suteikė Dievui bei žmonėms didžiausią garbę. Mes juos švenčiame pasididžiuodami.
Istoriškai taip susiklostė, kad šalia rikiavosi ir lapkričio 2–oji – visų mirusiųjų paminėjimas. Lietuvoje šios dienos tarsi sueina į vieną, bet mirusiųjų paminėjimas yra pats geriausias, kai mes drauge prisimename juos maldoje. Dievui padėkojame, kad juos turėjome savo gyvenime, susitikome.
Dažniausiai jaučiamės tam tikra prasme skolingi, todėl malda yra pats geriausias būdas užmegzti ryšį, padėkoti ir tokiu būdu tą dieną paminėti.
Atvykimas į kapus yra sudedamoji dalis, bet ji dvasine prasme nėra tokia būtina, kad turėtume tai daryti privalomai.
Visą pokalbį žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
