Anot jo, geležinkeliai baltarusiams nežinia už ką suteikė didžiules nuolaidas ir taip prisidėjo prie režimo finansavimo. „Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka visuomenei atskleisti, ar tikrai Lukašenkos režimo įmonei taiko nuolaidas, tik sako, kad tranzitas pelningas. Vis tik nutyli ir tai, kokius kriterijus įtraukia skaičiuojant naudą.
Ar gali būti, kad „Lietuvos geležinkelių“ į Klaipėdos uostą vežamos Lukašenkos trąšos neša milijoninius nuostolius įmonei? Tokį klausimą iškėlė diplomatas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Jis nesupranta, už ką geležinkeliai taiko Lukašenkai nuolaidas.
„Kodėl Lukašenkai ir jo įmonei reikalinga nuolaida? Kas priėmė sprendimus, kokia ta nuolaida yra, ir turiu įtarimų, kad tų nuolaidų keletas, viena nuolaida gali būti visiškai slapta, uždaryta 2018 metų sutartyje“, – teigia signataras Albinas Januška.
Januška sako matęs poros metų senumo tranzito pelningumo paskaičiavimus. Ir ten esą buvo nurodyta, kad trąšų vežimas geležinkeliams kainuoja 55 milijonus per metus, o patiriamos sąnaudos 13-a milijonų didesnės – 68 milijonai eurų per metus.
„Tai yra prarastos pajamos „Lietuvos geležinkeliams“ ir pridėtinės pajamos Lukašenkai ir vienai privačiai įmonei Klaipėdos uoste. Čia yra esmė“, – sako A. Januška.
Ta privati įmonė uoste – „Birių krovinių terminalas“, kurio akcijos priklauso ir Lukašenkos režimui. „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad tranzitas jiems pelningas. Bet pelno atskleisti negali – paslaptis.
„Trąšų vežimas „Lietuvos geležinkeliams“ yra pelningas. Ir tą patvirtina mūsų patvirtintas kitų metų biudžetas. Jame numatyta, kad trąšų nebelieka ir dėl to numatytas maždaug 37 milijonų eurų subsidijos poreikis infrastruktūrai išlaikyti“, – tikina „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Vis tik geležinkeliai atsisako patikslinti ir kokiais kriterijais remiantis matuoja pelną. O kad jis gali būti skaičiuojamas ne vienu būdu, viešumoje pareiškė ir ekonomistas, premjerės Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas. Anot jo – negavus apskritai pajamų iš baltarusių, geležinkelių infrastruktūros išlaikymas kainuotų daugiau, nei patiriamas nuostolis iš trąšų vežimo.
„Verslo aritmetika grupės lygmeniu liepia daryti biznį, jei jis pilnai padengia kintamąsias sąnaudas ir nors kiek prisideda prie pastoviųjų sąnaudų dengimo — jei tai neužkardo alternatyvų, kurios dengtų tiek kintamąsias, tiek pastoviąsias sąnaudas (ir dar generuotų pelną). Todėl LTG grupei geriau priimti nuostolingą biznį (pilnai dengiantį kintamąsias sąnaudas ir šiek tiek pastoviųjų) nei jo nepriimti“, – teigia Ingridos Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas.
„Rezultate, kaip ir minėjau, vežimas sukuria pelną grupei. Skaičiuojamas bendras galutinis rezultatas. Po visko“, – sako M. Dubauskas.
Bet bėgių neišardysi, tad teiginys, kad nuostolingų vežimų nelikus rezultatas pagerėtų – nėra tikslus. Geležinkeliai neatsako ar „Belaruskali“ suteikta kokia nors nuolaida.
„Ką jūs turite galvoje, nuolaidos nuo ko? Yra sutarti tarifai, kurie yra sutarti abiejų pusių ir jie patvirtinti ilgalaike sutartimi, kuri pasirašyta 2018 metais“, – kalba M. Dubauskas.
Bet ar sutartyje įrašytas tik vienas tarifas, ar pavyzdžiui, pagrindinis tarifas ir papildomai suteikiamos nuolaidos – nuo visuomenės slepiama.
„Negalėčiau komentuoti konkretaus kliento komercinių sąlygų“, – sako M. Dubauskas.
Bet tuo pačiu geležinkelių atstovas sako, kad įmonėje žodis nuolaidos nenaudojamas. Sakoma „vežimo sąlygos“.
„Aš to nepavadinčiau nuolaidomis, pavadinčiau vežimo sąlygomis“, – aiškina M. Dubauskas.
5-erių metų trukmės sutartis su baltarusiais pasirašyta 2018-ųjų kovą. Visoms sąlygoms pritarė įmonės valdyba, o parašą padėjo dėl kilusio skandalo iš pareigų besitraukiantis Mantas Bartuška. TV3 žinios užduoti klausimus norėjo ir Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, kuriam pavaldūs geležinkeliai, tačiau jo patarėja tik atrašė, kad visa įmonių grupė dirba pelningai.
„Nuostolių padaro konkrečiai trąšų vežimas, tačiau, kai dažnai klausiama, ar apskritai nuostolių „Lietuvos geležinkeliai“ turi, ne neturi, kadangi jie kompensuoja iš kitų pelnų“, – teigia A. Januška.
Tokia versija netiki
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis TV3 žinioms telefonu pareiškė, kad svarstymai apie galimus nuostolius yra nesąmonė ir apie tai nėra net ką kalbėti. Kitas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sako taip pat netikintis Januškos versija.
„Aš pavadinčiau skaičių manipuliavimas yra. Kitaip negalėčiau pavadinti, dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pagrinde jų pajamų šaltinis yra iš dviejų geležinkelio arterijų – kroviniai iš Baltarusijos į Klaipėdos jūrų uostą ir kroviniai iš trečiųjų šalių į Kaliningrado sritį“, – teigia buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Geležinkeliai ilgai buvo siejami su socialdemokratų įtakos sfera, bet buvęs socialdemokratas Butkevičius atkreipia dėmesį ir į patį Albiną Janušką, kuris taip pat anksčiau priklausė tai pačiai partijai. Kadaise dėl savo įtakos šalies politiniam gyvenimui, jis su kitais bendražygiais buvo vadinami „valstybininkais“. Pačiam Januškai lipdytas pilkojo kardinolo epitetas.
„Jis kiekvienoje, tokioje sudėtingoje situacijoje pateikdavo tam tikrus pasiūlymus ir netgi sprendimus, kaip sumažinti išorinę įtampą, kaip ir sakiau pradžioje, manipuliuojant ir tam tikrais skaičiais, apie ką mes dabar ir diskutuojame“, – sako A. Butkevičius.
„Kaip yra problema, kad jeigu Lietuvoje žmogus ar feisbuke, ar straipsnyje reiškia savo nuomonę, kodėl tai turi būti interpretuojama, kad reikia kažkur grįžti ir kažkoks interesas yra? Čia toks bandymas uždėti cenzūrą ir kad aš turėčiau tylėti. Kodėl aš turėčiau tylėti, tiesiog man rūpi tai, kas vyksta Lietuvoje“, – tikina A. Januška.
Kurį laiką iš politinės padangės atsitraukęs Januška vėl aktyviau reikštis pradėjo dar prieš Seimo rinkimus. Nors kadaise jį kritikavo dalis konservatorių, dabar savo patarėju Janušką bandė paskirti pats konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Aš nenorėčiau pasakyti, kad čia būtinai yra Landsbergio prašymas, tiesiog buvo prašymas iš Vyriausybės, ar aš galėčiau padėti, kai prasidėjo problemos su hibridine ataka“, – teigia A. Januška.
Januška net buvo pradėtas tikrinti Valstybės saugumo departamente, bet tikrinimas buvo nutrauktas. Kaip sako pats Januška – jis tiesiog nenuvyko į pokalbį su saugumiečiais.
Dabar Vyriausybė ieško būdų, kaip apskritai nutraukti sutartį su „Belaruskali“. Vyriausybinė komisija ją jau pripažino, kaip keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau ministrų kabinetas sprendimo ką daryti toliau, dar nepriėmė.
