O į rusus lietuviai žiūri blogiau nei pernai – būsto jiems neišnuomotų beveik ketvirtadalis apklaustųjų, gyventi kaimynystėje, ar kartu dirbti su rusais nenorėtų 15 procentų respondentų, o pernai tokių buvo perpus mažiau.
Per metus lietuvių priešiškumas įvairių tautybių pabėgėliams sumažėjo. Tai rodo nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ atlikta apklausa. Tačiau po Putino pradėto karo Ukrainoje, lietuviai ėmė nemėgti rusų – priešiškumas jiems tik išaugo.
„75 proc. apklaustųjų įvardijo, kad jų požiūris į rusų grupę per pastaruosius 5 metus labai blogėjo, ar greičiau blogėjo, nei gerėjo“, – teigia „Diversity development group“ tyrimų vadovė Giedrė Blažytė.
Ar tam pritaria mūsų kalbinti gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Su rusais atskiras klausimas.“
„Ne tai, kad nejauku, bet tai toks sunkiai nusakomas jausmas, nenoriu aštriai pasisakyt, bet švelniai tariant, galima jausti bendraujant diskomfortą.“
„Man asmeniškai nėra malonu, nors tarp pačių rusų yra normalių žmonių, ir buvo draugų, bet šiuo momentu nėra gerai, bet yra kaip yra.“
„Aišku, pasikeitė požiūris į rusataučius, bet visur yra normalių žmonių.“
Naujausios apklausos duomenimis, kaimynystėje su rusais nenorėtų gyventi 16 procentų lietuvių. O tai yra 10 procentų daugiau nei pernai.
Maždaug tiek pat nenorėtų kartu su rusais dirbti viename darbe. O būsto rusų tautybės žmonėms neišnuomotų ketvirtadalis respondentų. Pernai buvo per pusę mažiau.
„Nereikėtų labai ir stebėtis, nes iš tiesų, mes kokį kontekstą turim ir kokią situaciją“, – kalba G. Blažytė.
Žiniasklaidos analizę temomis apie migrantus ir pabėgėlius atlikusios bendrovės vadovė Neringa Jurčiukonytė sako nesistebinti priešiškomis lietuvių nuotaikomis rusų atžvilgiu. Mat Putinui pradėjus karą Ukrainoje žmonės į rusus pradėjo žiūrėti neigiamai.
„Galbūt ir galima buvo tikėtis tokios nuomonės, nes daug turinio šia tematika ir jis nėra teigiamas“, – tvirtina N. Jurčiukonytė.
O visuomenės nuostatos apie visą pabėgėlių grupę, nors išlieka neigiamos, keičiasi į gerąją pusę. 60 procentų nurodė, kad nuomonė apie pabėgėlius per pastarus 5 metus blogėjo, kai 2021-aisiais taip manė 70 procentų. 27 procentai apklaustųjų nurodė, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje. Prieš metus tokių buvo 47 procentai.
Vienoje darbovietėje su pabėgėliais nenorėtų dirbti 14 procentų, o prieš metus buvo dvigubai daugiau. Neišnuomotų būsto pabėgėliams trečdalis apklaustųjų, pernai nenorėtų išnuomoti beveik pusė:
„Mes į visus palankiai žiūrim, priklauso nuo žmogaus.“
„Svarbiausia žmogus, o kokios jis tautybės – visiškai neturi reikšmės, absoliučiai.“
„Visuomet pirmiausia žiūri, kas per žmogus yra, juk neklausi iš pradžių iš kur jus kilęs esat?"
„Jei žmogus atvažiuoja, yra tam priežastys. Ir negali smerkti, kad jis nori šalia manęs apsigyventi. Yra toks posakis – kaimynas nuo Dievo, nepasirinksi.“
„Svarbiausia, kad žmonės aplinkui nieko blogo nedarytų kitiems. O jų tikėjimas, odos spalva, nieko nekeičia.“
„Aš asmeniškai žiūriu kaip visada. Nemanau, kad visa tauta ar pavieniai asmenys yra atsakingi už visus dalykus ir kiekvieną reikėtų smerkti.“
Anot organizacijos vadovės, geresnius bendros pabėgėlių grupės rezultatus lėmė lietuvių atvirumas ir pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
„Šiais metais labai aiškiai pastebime, kad visuomenės sutelktumas, atvirumas, priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos, atsispindi ir apklausos rezultatuose“, – sako G. Blažytė.
O tam, kad Lietuva turėtų priimti pabėgėlius iš Ukrainos, pritaria 80 procentų tyrimo dalyvių. Apklausa parodė, kad pagrindinis informacijos šaltinis apie pabėgėlius ir kitas migrantų grupes išlieka žiniasklaida. Išskyrus atvejus su pabėgėliais iš Ukrainos, su kuriais lietuviai turėjo asmeninį kontaktą.
Anot „Media4change“ vadovės, tai tik įrodo, kokį svarbų vaidmenį visuomenės nuomonės formavime turi žiniasklaida ir kaip ji pateikia informaciją.
„Taip, kaip vaizduoja, labai sutampa su tuo, kokias nuostatas visuomenė turi. Nuostatų tyrimas rodo, kad nuomonė visuomenės gerėja pažeidžiamų grupių atžvilgiu ir tą patį mūsų monitoringas fiksuoja“, – kalba N. Jurčiukonytė.
„Baltijos tyrimai“ apklausė daugiau nei tūkstantį lietuvių nuo 18 metų.
