Rusų okupantai prie „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje apieško ginklus sudedančius ukrainiečių karius ir jų daiktus. Po daugiau nei dviejų mėnesių, praleistų „Azovstalio“ požemiuose, šie Mariupolio gynėjai išlaisvinti, tačiau jų veiduose – karo randai, nuovargis ir nežinomybė. Okupantai karius ir toliau autobusais veža į separatistų kontroliuojamą Donbasą. Tačiau Ukrainos prezidentas ramina esą viskas kontroliuojama.
„Evakuacijos misija tęsiasi. Tai prižiūri mūsų kariuomenės ir žvalgybos pareigūnai. Dalyvauja galingiausi tarptautiniai tarpininkai“, – kalba Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, „Azovstal“ gamyklą paliko jau beveik 1000 Ukrainos karių, kurių dauguma priklauso „Azovo“ batalionui. Dalis jų jau vakar pasiekė šią pataisos darbų koloniją Olenivkoje. O tai reiškia, kad „Azovstalio“ kalėjimą keičia kitas. Skirtumas tas, kad pirmajame jie didvyriškai kovojo už savo tėvynės laisvę. Dabar jie be ginklų ir neaišku, ar karių išvadavimas iš „Azovstal“ taps jų laisvės garantu.
„Kai kalbame apie karo belaisvių mainus, įskaitant ir Mariupolio gynėjus, kalbėkime apie tai labai atsargiai, kad nesugadintume trapaus derybų proceso“, – sako V. Zelenskio patarėjas Mykhail Podolyak.
Tačiau Rusijos diplomatai Jungtinėse Tautose viešai aiškina, kad jokio susitarimo su Kyjivu dėl apsikeitimo belaisviais nėra ir vadina ginklus sudėjusius Mariupolio gynėjus „Azovnacistais“. Dūmos deputatai siūlo „Azovo“ pulką skelbti teroristine organizacija. O Rusijos supuvusios teisėsaugos pareigūnai planuoja apklausti visus jų rankose atsidūrusius karius, atliekant tyrimą dėl to, ką Maskva melagingai vadina Ukrainos režimo nusikaltimais Donbase prieš civilius. V. Zelenskio patarėjas aiškina, kodėl Rusija taip nekenčia Mariupolio gynėjų.
„Mariupolio kariai rusų pajėgoms priešinosi 82 paras. Operacija užimti Ukrainos Pietus ir Rytus buvo sulaikyta, taip pat galimybė okupantams sukurti sausumos koridorių į Krymą. Tai pakeitė karo eigą“, – teigia M. Podolyak.
Neapykanta ir kvietimai žudyti laisvai liejasi ir Rusijos televizijoje:
„Volino su Prokopenka laukiate išeinant? Pirštas ant gaiduko nedrebės, kai jie vienas po kito eis pro jūsų padalinį?“
O „Azovo“ ir 36-osios jūrų pėstininkų brigados vadams – net vieši grasinimai susidoroti:
„Mes oficialiai demonstruojame tą poziciją, kurios iš mūsų laukia. Kad mes humaniški ir turime gerąsias pasaulio karių savybes, bet mūsų vidinis nusistatymas yra šiek tiek kitoks. Mes laukiame šitų draugų ir pirštas nesudrebės. Vienareikšmiškai. Būna visokių atsitiktinumų. Užkliuvo, mažą ką, pats nusišovė… – Gynybos ministerija visiems pasidavusiems garantuoja gyvybę.“
Rusija ir toliau teigia, kad Mariupolio gynėjai pasidavė į rusų nelaisvę. Kremliui ruošiantis skelbti apie laimėtą Mariupolio mūšį, tai – perliukas rusų propagandai. Savo ruožtu Ukrainos pusė tvirtina, kad vyksta Mariupolio gynėjų gelbėjimo operacija ir kad Ukrainos didvyriai šaliai reikalingi gyvi.
„Dabar raginu susilaikyti nuo komentarų ir vertinimo, kas ten vyksta. Vienintelis dalykas, kurį kiekvienas iš jūsų turi padaryti šiandien, yra nepakenkti mūsų vyrų išgelbėjimui“, – kalba „Azov“ judėjimo lyderis Andrej Beletski.
Kyjive prasidėjo pirmasis teismo procesas dėl karo nusikaltimų. Prieš teismą stoja 21-erių Vadim Šišimarin, kuris vasario 28-ąją, praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Sumų regione „Kalašnikovu“ nušovė beginklį, dviračiu važiavusį 62-ejų metų vyrą. Pasak prokurorų, V. Šišimarin vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota. Po atakos V. Šišimarin ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir ėmė sprukti. Sutikę senolį, jį nušovė, kad apie juos nepraneštų. Kaltę V. Šišimarinas pripažįsta ir jau žino, kad už tyčinę žmogžudystę, traktuojamą karo nusikaltimu, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
20-metis Bulat Fasachov, kurio galimai laukia panašus likimas. Surinkusi pakankamai duomenų, kad jis Brovarų regione išprievartavo kelias ukrainietes, dabar jo ieško Ukrainos saugumo tarnyba.
Savo ruožtu, anot britų žvalgybos, maždaug trečdalio į Ukrainą kariauti atsiųstų pajėgų netekusi Rusija iki šiol nesugebėjusi pasiekti didesnių pergalių, esą grimzta į vis gilesnę duobę. Dėl didelių okupantų nuostolių jau esą trūkinėja vadovavimo grandinės, tad kenčia rusų karinių veiksmų koordinavimas ir veiksmingumas. Tačiau Kremlius toliau demonstruoja optimizmą.
„Mes tikime, kad viskas bus gerai. Ir mes tikime, kad mes laimėsime ir pasieksime visus tikslus. Mūsų prezidentas žino, kur veda mūsų šalį. Jį palaiko visa šalis“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau Rusijos karo propagandą nuolat kurstančioje laidoje „60 minučių“ apie karo eigą netikėtai pesimistiškai prabilo vienas autoritetingiausių Rusijos armijos atsargos karininkų, uolus V. Putino rėmėjas Michailas Chodarionokas.
„Nereikia gerti informacinių raminamųjų. Kartais girdite pranešimus apie kažkokį moralinį, psichologinį Ukrainos pajėgų palūžimą. Kad jų nuotaika ties krizės riba. Tai, švelniai sakant, neatitinka tikrovės“, – sako M. Chodarionokas.
Jį iš pradžių dar pertraukinėti bandžiusi arši, „geležine V. Putino lėle“ vadinama propagandistė Olga Skabejeva, galiausiai buvo priversta nutilti.
„Lendlizas tuoj pradės veikti, pradės veikti Europos parama, tai reikia vertinti kaip artimiausio meto realijas, o tai reiškia, kad mūsų padėtis sunkės“, – teigia M. Chodarionok.
O galiausiai laidos svečias, kuris čia tikriausiai ateityje jau bus nebepageidaujamas, apibendrino.
„Didžiausia mūsų karinės politinės padėties problema tame, kad esame visiškoje geopolitinėje vienumoje, prieš mus – praktiškai visas pasaulis“, – kalba M. Chodarionokas.
Savo ruožtu sąmokslo teorijos apie V. Putino ligas netyla. Gegužės pradžioje pasklidus gandams, kad jis gali sirgti skydliaukės ir žarnyno vėžiu, vakar Italijos dienraštis „La Stampa“ skelbė, kad maždaug prieš savaitę V. Putinui esą buvo atlikta onkologinė operacija, o dabar artimiausias dešimt dienų viešumoje esą rodysis V. Putino antrininkas. Tiesa, jokių tą įrodančių faktų nėra.
Tuo metu kitas diktatorius A. Lukašenka Baltarusijoje įvedė mirties bausmę už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą. Akivaizdu, kad tai būdas dorotis su opozicija ir toks likimas jau gresia dvylikai baltarusių aktyvistų, kurių bylas teismas Gardine pradėjo nagrinėti šiandien. Beje, teroro aktų planavimu pernai kovą Baltarusijos prokurorai apkaltino ir šiuo metu Lietuvoje gyvenančią Sviatlaną Cichanouskają.
