Kaip vertinti šią situaciją, TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška.
Kas darosi Seime? Vyksta karas, o mūsų opozicija išėjo posėdžiauti kitur. Tai kas čia vyksta ir kaip tai gali atsiliepti?
Taip veikia demokratija. Geriau, kad Seimo nariai mušasi Seime negu žmonės gatvėje. Pats savaime faktas nėra ypatingas, matydavom ir daugiau tokių dalykų. Aišku, kontekstas yra, kad vyksta karas ir galbūt yra svarbesnių dalykų, ties kuriais reiktų koncentruotis, o ne į tarpusavio kartais gana tokius tuščius ginčus.
Tai iš tikrųjų karas Ukrainoje ir yra vienintelis esminis klausimas – Lietuva turi važinėti po pasaulį ir padėti surinkti papildomų ginklų Ukrainai ir, žinoma, rūpintis savo gynyba. Štai tie yra pagrindiniai klausimai, kurie galėtų suvienyti visus, ir prezidentas galėtų padėti.
Bet kaip tokia situacija Seime gali atsiliepti? Ar tai peraugs į ką nors rimčiau?
Ne, manau, kad tie pavojai, kurie yra šiandien pasaulyje, suvienys. Laikykim tai taip, kad galbūt pavargo jau mūsų politikai, vasara, pasiginčys ir sugrįš prie svarbiausių dalykų. Tuo labiau, kad iki sesijos pabaigos ne tiek daug laiko.
O kaip vertinti tą žinią, kad vienas Rusijos Dūmos deputatas pasiūlė atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą?
Ginčytis su Kremliaus klounais, kurių tikrai yra daugiau nei Lietuvoje, ir Lietuvoje mes turim tokių, nėra didelės prasmės valstybei rimtais argumentais, nes tokių naujų Žirinovskio klonų yra, jau mes prie jų buvo pripratę, čia nėra kažko ypač naujo. Žinoma, dabartinė situacija gali būti tokia, kad tai tiktai tėra žmogus, kuris yra pasirinktas kaip toks klounas, kuris gali registruoti tokius dalykus.
Gali būti, kad jeigu toliau bus vystoma situacija, tai, žinoma, yra tam tikras pavojus, nieko ypatingai naujo, bet tai pavojus, kurį mes galėtume išnaudoti prieš pačius rusus ir parodyti su kokia situacija mes dirbame, kokie yra klounai, bepročiai ir idiotai ir yra labai pavojingi, todėl mums reikia rimtos gynybos.
O ar mes rimtai dirbame ties ta gynyba?
Karas Ukrainoje pademonstravo vieną labai svarbų dalyką, kad mes esame dabar neokupuoti tik todėl, nes esame NATO nariai. Ta prasme, kad NATO politinis ir institucinis atgrasymas labai rimtai veikia, tačiau neveikia, gali neveikti prieš būtent Rusijos beprotystę, ir mes turime ruoštis būtent kariniu požiūriu. O kariniu požiūriu, pasirodo, mes gyvename iliuzijoje. Mes realiai neturėjome jokių rimtų gynybos planų ir tai buvo tam tikras žemo lygio atgrasymas, ir jeigu kažkas būtų gynęs ir atkovojęs Lietuvą, tai gali būti, kad būtų atkovojami tik griuvėsiai.
Tai ko mums reikia? Realiai reikia priešlėktuvinės gynybos, tai kainuoja galbūt kelis milijardus dolerių, tai labai brangu, bet aš manau, kad tai yra dalykas, kuriam reikia susikoncentruoti, pasiskolinti, išleisti obligacijas, įvesti gynybos mokestį... Nežinau, kažką sugalvoti. Bet mums reikia įsigyti tuos dalykus, kad apsigintume nuo raketų, nuo lėktuvų. Tai yra svarbiausia atgrasymo priemonė ir mes matome, kad mes nesame pasiruošę.
Netgi jeigu bus iš principo sutarta dėl brigados, tai mes nesame pasiruošę jos visos priimti. Tai realiai, kas bus, tai bus tiek, kiek yra dabar, o dalis brigados bus priskirta Lietuvai Berlyne ir jie ten bus. Tai yra geriau negu niekas, bet tai nėra visiškai pakankama. Ir jeigu nėra pakankamai, tai mes turėtume nustoti žaisti tuos karo žaidimus ir iš tikrųjų rūpintis gynyba.
Ir brigada Lietuvos neišgelbės – reikia mums koncentruotis į oro gynybą. Tai parodė karas Ukrainoje. Jeigu negali apsiginti nuo Rusijos leidžiamų raketų, tai iš tavęs palieka griuvėsius. Mums reikia sukurti tokį stogą, burbulą, per kurį nepraskristų nei lėktuvas, nei raketa. Tai bus svarbiausias atgrasymas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
KGB vaikai ir anukai valdo sali!
