Janina ruošiasi į kelionę iš Vilniaus į Eišiškes. Ten ji gyvena, o sostinėje dirba, nes Eišiškėse darbą rasti sudėtinga. Moteris pasakoja kelionėms išleidžianti kone pusę savo atlyginimo.
„Man nuvykti iki Eišiškių – 70 kilometrų – šeši eurai kainuoja į vieną pusę. Vėl į darbą – dar 6 eurai. 12 eurų per dieną. 240 eurų per mėnesį. Tai labai daug, o atlyginimas – minimalus“, – sako eišiškietė Janina.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos, gali būti, kad ir taip sunkiai daliai tautiečių įkandamos kelionių autobusu kainos gali dar padidėti – dešimtadaliu ar net daugiau. Ir bilietus jie ketina branginti net tik dėl trečdaliu išaugusių ir dėl karo Ukrainoje dar labiau paaugusių dyzelino kainų.
„Yra negrįžę keleivių apie 25 procentus į maršrutus. Ir šiai dienai situacija labai prastėja dėl kuro, nes nuo kuro susidaro brangimas eksploatacinių medžiagų, padangų, atsarginių detalių“, – komentuoja „TOKS“ vadovas Arūnas Indrašius.
„Minimalus darbo užmokestis kyla, mes privalom kelt ir darbuotojams. Visa tai atsiliepia į mūsų išlaidas. Jeigu išlaidos didėja, mes privalom peržiūrėt ir mūsų pajamas. Tai teorinė galimybė tikrai, kad nuo sekančio ketvirčio kainos kils“, – teigia „Klaipėdos autobusų parko“ vadovas Vaidas Ramanauskas.
Situaciją dar labiau blogina per metus keliskart išaugęs taršos mokestis. O kur dar planuojamas ir naujas kelių apmokestinimas, kuris dešimtimis kartų išaugintų autobusų parkų išlaidas. Kol kas keleivių vežėjai sako stebintys situaciją. O ar kils kainos kelionėms autobusais tarp miestų ir kiek, paaiškės artimiausiais mėnesiais. Nors patys vežėjai pasitaria: jeigu keltų kainas, prarastų dar daugiau keleivių, todėl to daryti neskuba.
Gyventai kylančias kainas pastebi:
„Kaip čia… Nėr ką nustebt – kainos kyla, bet jau žmones tai pasmaugs.“
„Nuo 2019 metų, kaip tik šiandien ryte žiūrėjau, kad kaina skiriasi pusantro euro jau. Tai jeigu žada kelti tas kainas, sakyčiau, kad jau tikrai didelės tos kainos.“
Lietuva siekia, kad kuo daugiau žmonių važiuotų ne automobiliais, o persėstų į autobusus. Tačiau vis brangstantis viešasis transportas lietuvių nevilioja. Tad keleivių vežėjai siūlo plėsti lengvatas.
„Na, pavyzdžiui, du broliai važiuoja – vienas studentas. Važiuoja iš Vilniaus į Kauną krepšinio varžybų žiūrėt. Studentas pusę kainos, o moksleivis visą kainą moka. Tai galėtumėm padaryt, kad moksleiviams būtų daugiau nuolaidų“, – sako keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Taip autobusais važiuotų daugiau žmonių, vežėjai gautų daugiau pajamų ir kainų nereiktų kelti. Ir kaip pavyzdį rodo kaimyninę Latviją, kur tarpmiestinis susisiekimas autobusais yra dotuojamas valstybės. Tačiau Lietuvos susisiekimo ministerija tokios pagalbos vežėjams neplanuoja, kaip ir papildomų lengvatų. Esą dabar esantis tarpmiestinių maršrutų tinklas neužtikrina konkurencijos, tad bus kuriamas naujas. Jį patvirtinus ir bus sprendžiama, ar suteikti paramos. Bet ir tai tik pačiuose nepelningiausiuose maršrutuose.
„Gali atsirasti ir sutartys, pagal kurias galima būtų kompensuoti. Bet nesakau, kad tai būtų visi maršrutai. Galbūt tuose maršrutuose, kuriuose keleivių yra labai mažai“, – kalba susisiekimo ministerijos atstovas Vladislav Kondratovič.
Vis dėlto Seime skinasi kelią iniciatyva, kuria važiavimas tarp miestų visiems moksleiviams kainuotų pusę kainos. Tačiau kol kas neaišku, kada tai taps realybe. Lietuvoje šiuo metu dirba apie 50 keleivių vežėjų autobusais, kurie važiuoja apie pusketvirto šimto maršrutų.
