Teisėsauga apklaususi kelias dešimtis keleivių ir orlaivio kapitoną, kol kas apie susidariusį vaizdą atskleidžia nedaug, bet dalis ekspertų mano, kad pilotams turėjo būti grasinama naikintuvo jėga. Šiandien Lietuvoje gyvenantys baltarusiai jau surengė protestą, o košmarišką skrydį išgyvenę keleiviai pasidalino siaubu, su kuriuo susidūrė Minske sulaikytas opozicionierius.
Autentiškuose vaizduose, kuriuos fiksuoja keleiviai – vietoje daugeliui lietuvių įprastų Vilniaus oro uosto koridorių – ginkluotų karių aplink lėktuvą vaizdas ir išlaipintų keleivių bagažo patikra – taip pasisuko ramiai turėjęs vykti skrydis iš Atėnų į Vilnių. Po maždaug 6 valandų nežinomybės Baltarusios sostinėje, ir galų galė įvykusio skrydžio į Vilnių, mūsų šalyje 121 keleivį iš karto pasitinka premjerė ir pareigūnai.
„Tai yra visiškai beprecedentė situacija, su kuria jums teko susidurti. Labai prašau, kad jūs išliktumėte ramūs, mes tikrai darysime viską, kad jūs kuo greičiau pasiektumėte namus, bet kai kuriems iš jūsų pareigūnams gali tekti jau šiandien užduoti keletą klausimų, bet mes tikrai stengsimės jūsų ilgai nevarginti“, – teigia premjerė Šimonytė.
Pareigūnai iš karto apklausė arčiausiai Ramano Pratasevičiaus sėdėjusius keleivius ir lėktuvo įgulą.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas teigia: „Identifikavome tuos žmones, kurie buvo, tikėtina, arčiausiai incidento vietos, ir kurie gali suteikti daugiausia informacijos apie tai, kas įvyko.“
Orlaivyje, panašu, kad buvo konfliktas, kad buvo užsiminta apie sprogmenį ir tai buvo viena iš tų priežasčių, kodėl orlaivis leidosi Minske.
Keleiviai, nusileidę Vilniuje, pasakoja, kad jokių pranešimų apie sprogmenį salone nebuvo girdėti. Tik pranešta, kad reikia leistis Minske. O Ramanas Pratasevičius iš pradžių išsigando.
„Kai jis išgirdo, kad mes leidžiamės Minske, tai buvo baisu žiūrėti“, – pasakoja vienas keleivių.
„Jis tik atsisuko į žmones, kurie klausė jo, jis atsisuko ir pasakė, kad jis turi mirties nuosprendį“, – teigia kitas lėktuve skridęs žmogus.
Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis sako: „Esam apklausę jau apie keliasdešimt asmenų skridusių orlaiviu, tarp jų ir įgulos narius. Kapitonas buvo apklaustas, vyksta jo ir papildoma apklausa, bet tokių tikslių duomenų dėl taktinių sumetimų ir jautrių dalykų mes tikrai neatsakinėsim.“
Lukašenkos režimo valdoma žiniasklaida taip pat vakar pranešė apie šį įvykį. Net paskelbė garso įrašą, kuriame neva – aviacijos dispečerio ir lėktuvo kapitono pokalbis, galintis būti dar viena režimo melaginga žinia. Įtarimų kelia tai, kad nelaimės signalas lėktuve buvo įjungtas jau tik pasukus link Minsko.
„Orlaivio apžiūros metu bus stengiamasi paimti visus tiek garso, tiek vaizdo įrašus ir visą kitą susijusią informaciją“, – teigia R. Kiškis.
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis sako: „Pagal viešai prieinamus duomenis tas kodas buvo įjungtas jau po to, kai lėktuvas apsisuko ir pradėjo žemėti. Kaip ten buvo parodys tyrimas, bet man nepanašu, kad ten buvo grėsmė iš vidaus.
Orlaivio įgula susidūrė, mano spėjimu, su grasinimu ginklu, iš naikintuvo pusės ir tokiu atveju kalbėti apie kažkokius numatytus oro uostus, procedūras, nėra prasmės, tokiu atveju vykdai ką tau žmogus su ginklu liepia daryti ir viskas.“
Keistai atrodo ir lėktuvo skrydžio aukštis. Toje vietoje, kur į Vilnių skrendantys lėktuvai įprastai turėtų pradėti žemėti, šis orlaivis liko tame pačiame aukštyje, iki kol apsisuko Minsko link.
„Vienintelis paaiškinimas, kurį aš turiu, kad kapitonas norėjo išlošti laiko ir kuo greičiau atsidurti Lietuvos oro erdvėje., Galbūt lygiagrečiai vyko kažkokios derybos ar su Baltarusijos aviadispečeriais, greičiausiai, su naikintuvo pilotais“, – teigia V. Kaupelis.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas sako, kad pranešimą baltarusai susiejo su terorizmo aktu:
„Pranešimas buvo susijęs su teroristiniu įvykiu, sakykime, kad galimai yra sprogstamasis užtaisas lėktuve. Tai atitinkamai reaguojant, yra tam tikri tarptautinės teisės reikalavimai, kur turi reaguoti atitinkamai kompanijos vykdančios skrydžius. Tik noriu pasakyti, ir šitie sprendimai bus analizuojami kiek jie atitiko galbūt tuos tarptautinės teisės reikalavimus.“
„Ryanair“ kompanija pareiškė, kad pranešimą apie sprogmenį lėktuve gavo iš Baltarusios dispečerių ir vadina tai orlaivio užgrobimu.
„RyanAir“ vykdomasis direktorius Michaelas O‘Leary teigia: „Europos aviacijoje – tai pirmas toks incidentas. Tai buvo valstybės remiamas užgrobimo atvejis, valstybės remiamas piratavimas. Daugiau negaliu nieko pridurti, nes šiuo metu visa tai sprendžia Europos Sąjungos valdžios pareigūnai ir NATO.“
Pačio Pratasevičiaus tėvas baltarusių opozicinei žiniasklaidai komentavo, kad yra šokiruotas dėl to, kas įvyko. Anot jo, opozicionierius Graikijoje atostogavo, o tai žinojo tik mažas būrys artimųjų ir bendražygių. Tačiau pats Pratasevičius dar Atėnų oro uoste rašė bendražygiams apie įtartinus asmenis besisukiojančius šalia ir fotografuojančius.
Baltarusios valstybinė televizija visus bando įsitikinti savo versija, kad neva apie Pratasevičiaus buvimą lėktuve sužinojo atsitiktinai – iš internete pasklidusios nuotraukos, kai lėktuvas jau buvo nutupdytas:
„Tuo pat metu ekstremistinis Telegram kanalas, priklausantis bėgliui blogeriui ekstremistui Matulkai, publikuoja informaciją, kad šiuo lėktuvu skirdo jo kolega administratorius kito ektremistinio Telegram kanalo, vienas Nexta įkūrėjų Raman Pratasevič. Sako, su juo buvo mergina, Rusijos pilietė, Belsat darbuotoja. Ji ir padarė nuotrauką, nusiuntė jį Matulkai, o tas ją paskelbė. Kas ir sukėlė teisėsaugininkų dėmesį. Pratasevičių sulaikė.“
Kartu su Ramanu Pratasevičiumi Baltarusijos pareigūnai sulaikė ir kartu su juo skridusią draugę Sofiją Sapegą. Ši Rusijos pilietybę turinti moteris studijuoja Vilniuje Europos humanitariniame universitete. Universiteto dėstytojai ir studentai reikalauja ją ir Pratasevičių skubiai paleisti.
„Nežinau, kas jai gresia, bet, aišku, nieko gero. Tai tarptautinio terorizmo aktas“, – sako Pavel, Europos humanitarinio universiteto studentas.
Protestuotoja Veronika Miščenka baiminasi: „Mirties bausmė. Žinant šį beprotį ir kas ten vyksta. Dabar Pratasevičių gali bet kuriuo momentu užmušti, sušaudyti. Mes tuo neabejojame. Žinome, su kuo turime reikalų.“
Protestuotojai Vakarų valstybes reikalauja Minsko režimo pareigūnams griežtinti sankcijas ir perspėja, kad Pratasevičius gali būti kankinamas, kad išduotų Baltarusijos saugumiečiams slapta veikiančių bendrininkų pavardes.
Organizacijos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač sako: „Per Baltarusijos kankinimus visi prisipažįsta. Visą informaciją, kurią turi Ramanas Pratasevičius, jie ją gaus. Nenoriu sakyti, kad jis blogas ar ne herojus. Jis didvyris, bet atlaikyti kankinimų neįmanoma. Nepasakosiu žiūrovams, kokie matodai taikomi, kad žiūrovų nešokiruočiau.“
Iš Atėnų į Vilnių išskrido 126 keleiviai, tačiau po nusileidimo Minske, Vilnių pasiekė 121-as. Kas trys asmenys, kurie liko Baltarusioje kartu su Pratasevičiumi ir jo mergina – nedetalizuojama.
„Jau antra para, kai Ramanas Pratasevičius sulaikytas, ir mes nežinome iki šiol, kur jis ir kokios būklės. Yra didelė tikimybė, kad jis šiuo metu patiria specialiųjų tarnybų pareigūnų kankinimą.
Su juo buvo sulaikyta jo mergina Sofija Sapega, jai 23 metai, ji skrido tuo pačiu reisu. Iš jos giminių žinome, kad ji buvo nuvežta į Okrestiną. Sofija yra Rusijos pilietė, ir žmogaus teisių gynėjai praneša, kad Rusijos konsulas atsisakė jai padėti.Šiuo reisu prieš savaitę skrido ir Baltarusios opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, ji Atėnuose matėsi ir su Pratasevičiumi. Kai kurios aviakompanijos, pavyzdžiui „AirBaltic“ ar „Wizzair“ nusprendė neskristi virš Baltarusios oro erdvės ir daro lankstus per kitas šalis. Tačiau „Ryanair“ tokio sprendimo dar nepriėmė šiandien toliau skrido per šią šalį“, sako Baltarusios opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja.
Lietuva nusprendė neįsileisti ir neįleisti lėktuvų, kurie skrenda virš Belarusios. Tai reiškia, kad Baltarusijos oro linijos Belavia Vilniaus pasiekti ir į Minską skraidinti nuo šios nakties nebegalės.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia: „Paveiks 26 skrydžių kryptis, skrydžius per parą, kurie būtent atvyksta, arba išvyksta iš oro uostų, tai yra visi skrydžiai, kurie susiję su pietų kryptimi – Turkija, tie patys Atėnai buvo, čarteriniai visi, užsakomieji. Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180.“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo uždrausti Baltarusijos aviakompanijoms skristi į ES valstybes, bei įtraukti pagrindinės kompanijos „Belavia“, pačią kompaniją į 4 ES tikslinių sankcijų paketą: „Tikrai būtina nedelsti ir tuoj pat jį priimti ir ne tiktai tai, bet ir pradėti rimtas diskusijas dėl 5 sankcijų paketo, kuris numatytų platesnį įmonių ir asmenų sąrašą, kurių veikla prisideda finansuojant režimą.“
I. Šimonytė sutinka:
„Tai, kad tame lėktuve daugiausia buvo LR piliečių taip jau atsitiko, bet tai galėjo būti reisas tarp kitų ES sostinių, tai galėjo būti kitokia keleivių sudėtis, ir šiame reise buvo ne vienos ES valstybės, o ir šiaip ne vienos pasaulio valstybės piliečiai, todėl akivaizdu, kad šis klausimas turi būti atitinkamai ir vertinamas.
Lėktuve buvo 90 Lietuvos piliečių, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Lukašenkos režimas pernai Ramaną Pratasevičių įtraukė į asmenų, susijusių su teroristine veikla sąrašus. Tuo metu jis gyveno Lenkijoje, bet lenkai Minskui jį išduoti atsisakė. Pastaruoju metu jis gyveno Lietuvoje, čia yra gavęs politinio pabėgėlio statusą.“
