Pradėtas Vilniaus gatvės remontas toliau kaitina aistras – kokį gi grindinį joje paklos po rekonstrukcijos? Ar į vietą sugrįš senieji tašyti akmenys ar, kaip skelbia savivaldybė, lygiai nurėžtais paviršiais.
„Vertingąja savybe yra įtrauktas grindinys. Tai aš logiškai mąstau, jei yra vertingoji savybė, tai fizinis apdorojimas nėra galimas. Kreipiausi į visas institucijas nurodydamas, kad toks projektas, kuriame bandoma fiziškai apdoroti grindinį, jis pažeidžia tą principą, ir tokiu būdu paveldas ne saugomas, o sunaikinamas – tai ta košė taip ir užvirė“, – pasakoja visuomenininkas Saulius Dambrauskas.
Savivaldybė tikina – akmenis tikrai pjaus, kad jie šioje pėsčiųjų gatvėje sugultų kuo lygiau.
„Mes neginčijame jo vertingumo, bet sakom, kad tą vertingą jo gabaritą, koloritą išsaugome, bet jį pritaikykime, kad galėtume nevaržomai judėti“, – sako Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Neįgalieji apsidžiaugė ateityje pagaliau galėsią saugiai ir patogiai apsilankyti senamiestyje: „Skirtumai tarp aukščių, va čia didžiausia problema.“
Skundą nagrinėjančią Kauno regiono architektų tarybą jie pakvietė savomis akimis įsitikinti, kiek pastangų reikia norint riedėti dabartiniu grindiniu.
„Kuo lygiau, tuo geriau, jūs matėt, kaip man sunku judėti, tai jeigu kas nors sugebėtų nupiešti, suprojektuoti taip, kad išsaugotų istorinę savybę akmens ir dar sudėtų juos, kad jie nebūtų bent dviejų centimetrų“, – aiškina neįgalusis Audrius Kalvėnas.
Architektai, nors ir supranta neįgaliųjų problemą, tikina, kad pjauti senuosius akmenis – tolygu nusikaltimui, ši gatvė, o ir visas Kauno senamiestis nebeteks autentiškumo.
„Nupjaut jokiu būdu! Tai yra aukščiausio lygio vertybės naikinimas. Kiekvienas akmuo buvo apdirbtas rankomis, jūs įsivaizduojat… Tūkstančiai akmenų, akmenskaldžiai dirbo, ir dabar dėl kažkokios užgaidos nupjaut, absurdas, visiškai barbariška“, – įsitikinęs architektas Jonas Rimvydas Palys.
Bet savivaldybė atkerta, kad tvarkymo projektas jau suderintas – tad juo ir vadovausis. Kitaip rekonstrukcija gali strigti.
„Jeigu projekte, kuris yra ekspertuotas, ir kuriam gauti leidimai, yra numatyta tiek viršutinį, tiek apatinį paviršių nulyginti – tai jei dokumentai sako, kad galima, tai elgsimės, kaip dokumentai rašo“, – sako A. Pakalniškis.
Tačiau paveldo specialistai primena, kad projektui pritarė su pastabomis. O esą būtent dėl unikalaus ir saugomo istorinio akmeninio grindinio likimo vis dar nesusitarta.
„Buvo nelogiška stabdyt visą projektą, negi dėl mažo dalyko didelį sustabdysim, dėl to ko sutarėm, būtų kvaila. Suderinom su pastabom. Mes pritarėm gatvės rekonstrukcijai, džiaugiamės, kad pradėta tvarkyt pagaliau, išskyrus grindinį, grindinį mes prašėm sutvarkyt darbo brėžinių stadijoj ir su mumis susiderint“, – tikina Kultūros paveldo Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Paveldosaugininkai sako, neleisią suniokoti viso grindinio.
„Akmenys yra paveldosauginiu aspektu svarbūs, jie yra saugomi, vertingi. To šarmo turi, tuo ir žavi, ko gero reikia pagalvot, kad tai yra vienintelė tokio ilgio gatvė Lietuvoj, kur tokį akmeninį grindinį turi tokiu masteliu“, – tęsia jis.
„Prieinamumas neįgaliesiems yra vienas iš reikalavimų, tai nelabai ką yra kalbėt“, – teigia Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovas Egidijus Grigonis.
Vienas variantų, vidury gavės tiesti atrinktų lygių akmenų ruožą, tad reiktų tik dalį jų šlifuoti. Bet tam prieštarauja ir neįgalieji, ir architektai. Šie siūlo norintiems lygumo rinktis šaligatvį, bet dėl to sulaukia kritikos ir net ironijos.
„Nukraut staliukus nuo šaligatvių, kas juos liepė ten laikyt, juos nukelt ant akmeninio grindinio ir čia palikti pėstiesiems, ir neįgalieji gali važiuoti, ir su paspirtuku, ir su aukštakulniais“, – sako J. R. Palys.
„Rampos įrengtos, pastatyti reklaminiai skydai, šviestuvų stulpai ir aibė kitokių dalykų, ir tarp viso to laviruoti, tai tikrai nėra geras sprendimas“, – tikina Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo atstovė Aušrinė Packevičiūtė.
Pritaria ir A. Kalvėnas: „Reikėtų sustatyti ženklus su valandom, nuo 14 klipatos, nuo 16 paspirtukininkai, nuo 18 mamos su vežimėliais, gal taip tada spręst?“
Surasti kompromisui laiko ne tiek ir daug, šiemet sutvarkius Vilniaus gatvės požemines komunikacijas, akmeninį grindinį rangovai klotų pavasarį.
