Politikas Juozas Olekas rodo, kiek popierinių dokumentų jam tenka vežiotis dėl vienos kelionės iš Vilniaus į Briuselį ir atgal, kad pasienio tarnyboms įrodytų pasidaręs koronaviruso testus.
„Mums reikia pasidaryti testą. Testai įvairūs, laboratorijos išduoda sertifikatus. Jei vykstam su persėdimu per Latviją ar Vokietiją, reikia užpildyti duomenis, kad atvyko su QR testu“, – sako europarlamentaras Juozas Olekas.
Europos politikai tariasi, kaip išvengti šitokio popierizmo ir kuria vadinamojo žaliojo sertifikato projektą. Europos Komisija siūlo sukurti nemokamą specialią programėlę su QR kodu mobiliesiems telefonams. Joje bus pateikta informacija apie asmenį, jo koronaviruso vakciną, persirgimą arba neigiamą testą. Ši programėlė galios visose Europos Sąjungos šalyse, kad būtų palengvintos sąlygos keliauti per pandemiją.
„Tai būtų patogu keliaujančiam, suvienodintume visoje ES reikalavimus. Kai kurie reikalavimai, patikrinimai, nepriima, nori kitų dokumentų“, – pasakoja J. Olekas.
„Svarbiausias dalykas dėl karantinavimosi. Jis dabar privalomas, ar tu persirgęs ar pasiskiepijęs. O dokumentas leis atlaisvinti karantinavimosi dalykus“, – teigia europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Žaliojo paso veikimui Europos Komisija žada sukurti reikalingą programinę įrangą. O kam nepatinka telefono programėlė, galės atsispausdinti popierinį sertifikatą. Tiesa, šalys galės toliau taikyti keliavimo ribojimus tiems asmenims, kurie bus pasiskiepiję vakcinomis, neturinčiomis ES rinkodaros leidimo, pvz., Sputniku.
Europinis žaliasis pasas kuriamas specialiai kelionėms tarp šalių ir pasirodys ne anksčiau kaip birželį. Danai su savo šalies specialia programėle, kuri rodo neigiamą testą arba imunitetą, jau gali mėgautis maistu ir gėrimais restoranų viduje.
Lietuvos vyriausybė taip pat skuba pateikti galimybių pasą Lietuvos gyventojams. Valdininkai žada, kad gyventojai, turintys tokį pasą, susietą su e. sveikatos sistema, galės naudotis paslaugomis, kurios kitiems dar bus draudžiamos dėl koronaviruso rizikos.
„Galimybių pasas leistų veikti maitinimui viduje, dideliems renginiams viduje ir lauke, sporto klubų treniruotėms, veikloms, kurios uždarytos ir greitu metu tikėtina, neatsidarys“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis.
Tiesa, kada lietuviškasis galimybių pasas startuos, dar nėra aišku.
„Kad būtų galimybių pasas, turėtų būti pakankamos galimybės testuotis, tikiuosi pirmadienį ministerijos bus pasiekusios sutarimą, ar pasitelkti privatų sektorių paklausai patenkinti, ar reikia pastangų viešojo sektoriaus“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nacionalinį galimybių pasą galės turėti tie, kas yra persirgę koronavirusu arba pasiskiepiję, taip pat turintys neigiamą COVID-19 testą, atliktą ne anksčiau kaip prieš 48 – 72 valandas. Toks žmogus mobiliajame telefone turės specialią programėlę su QR kodu, kurį prieš užeidamas į tam tikrą įstaigą, turės parodyti.
„Ko labiausiai bijau, kai atsiranda siūlymas, kad galimybių pasas suteiktų viduje privilegijas, neatsakomas, kas sumokės už testą. Testas labai brangus, 70 eurų, jis galiotų vos kelias dienas. Kas turėtų pinigų, laisvai naudotųsi paslaugomis, kas neturi – lieka du keliai. Vakcinacija arba persirgti“, – pasakoja eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Ir žmogaus teisių ekspertai perspėja, kad galimybių pasai turi rizikų dėl lygiateisiškumo.
„Turim 2 lazdos galus, tas buvo su ribojimais, dabar su bandymu grąžinti laisves. Kiek šita inovacija grąžina laisves, o kiek įtvirtina laisvių ribojimus. Diskriminacijos rizika išlieka, kurie negaus kol kas galimybių paso ar žaliojo sertifikato, nebus laimingi. Jaus dar didesnę neteisybę“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.
Yra ir daugiau neaiškumų dėl nacionalinio galimybių paso. Kiek galios neigiamas testas ir kiek laiko turės būti praėję po skiepo. Taip pat valdininkai dar svarsto, kokiomis veiklomis galės naudotis paso turėtojai. Kol kas minimos maitinimo ir laisvalaikio paslaugos viduje, sporto klubai, baseinai, didesni nei 150 žmonių renginiai lauke ir viduje, asmeninės šventės, pavyzdžiui, vestuvės, kur dalyvauja daugiau nei 2 šeimos ūkiai.
