Pašto kurjeris Edvardas popiet gali ramiau atsipūsti – didžiausios krūvos dėžių nuo ankstaus ryto jau išvežiotos:
„Čia jau surinkimas, viskas išvežta, dirbam nuo pusės šešių.“
Darbo per karantiną tiek, kad tokių dėžių – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Užsakytų pašto paslaugų skaičius – 220 procentų didesnis: „Padidėjo maždaug dvigubai“.
„Lietuvos pašto“ atstovai tikina, kad užsakymų apimtys gerokai pralenkė net Kalėdų laikotarpį.
„Nuo kovo vidurio, karantino įvedimo, vien per siuntų terminalus jau pristatėme daugiau negu milijoną siuntų“, – sako „Lietuvos pašto“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.
Karantino laikotarpiu penkis kartus išaugo ir žmogaus žmogui siunčiamų siuntų skaičius. Tačiau dominavo tos siuntos, kurios į namus keliauja iš internetinių parduotuvių.
„Vienareikšmiškai augimas buvo siuntų siunčiamų čia, Lietuvoje. Dominavo pagrinde vaistinės, kosmetikos, knygų ir elektronikos parduotuvės“, – pasakoja N. Žioba.
Apie tai, kad karantino metu paštui atėjo antros Kalėdos byloja ir banko „Luminor“ daryta klientų atsiskaitymų analizė. Labiausiai iš visų segmentų Lietuvoje pakilo atsiskaitymai būtent už pašto paslaugas. Joms banko klientai išleido beveik pusantro karto – 142 proc. – daugiau nei prieš karantiną. Iki kovo vidurio vidutinis vartotojas pašto paslaugoms per mėnesį atriekdavo beveik 14, dabar – daugiau kaip 33 Eur.
„Jeigu kalbant apie išleidžiamą sumą, tai procentais daugiausia padaugėjo pašto paslaugų, elektroninių parduotuvių ir tuomet maisto“, – teigia „Luminor“ konsultavimo centrų vadovė Giedrė Blazgienė.
Banko klientai estai karantino metu daugiausia ėmė leisti prekėms iš internetinių parduotuvių. Atsiskaitymų skaičius internetinėse parduotuvėse padidėjo 170-čia procentų. Lietuvoje atsiskaitymai už internetu pirktas prekes kilo 40 proc.
Latvių klientų įpročiai buvo kiek kitokie. Jie karantino metu dažniau ėmė apsipirkti statybų, ūkio ir sodo prekių parduotuvėse. Ten atsiskaitymų skaičius kilo 80 proc.
„Tai galėjo būti sąlygota skirtingų karantino režimų šalyse, parduotuvės uždarytos skirtingai ir pavasaris artėja, tai natūralu,kad žmonės rūpinasi ta dalimi“, – kalbėjo G. Blazgienė.
Lietuviai per karantiną dažniau pirko maisto – banko klientų atsiskaitymų padaugėjo penktadaliu. O išleidžiama suma maistui per karantino mėnesį pakilo ketvirtadaliu – 26 proc. Estai ir latviai maistui per karantiną sutaupė – vidutiniškai išleido dešimtadaliu mažiau. Bet tam neva įtakos galėjo turėti ir tai, kad mūsų šalyje stipriausiai ribojant parduotuvių veiklą, lietuviai maisto nusipirko atsargoms.
Tiesa, vidutinės išlaidos maistui Lietuvoje vis tiek išliko mažiausios Baltijos šalyse ir sudarė 147 Eur.
Visose trijose Baltijos šalyse labiausiai sumažėjo išlaidos kelionėms, drabužiams ir restoranams.
