Pro rūko šydą išnyra įspūdingas, ant Margio ežero stūksantis namas. Rūmus primenantį pastatą aukštomis kolonomis ir visą plačiai nusidriekusią teritoriją supa tvoros. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad dvarininkas, kuriam šis turtas priklauso, Audrius Kantauskas. Šis verslininkas yra vienos didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Baltijos šalyse „Biovela group“ vadovas ir savininkas. Dabar aiškėja, kad rūke paskendęs ne tik pats namas, bet ir jo statybos.
Pasirodo, kad dalį lėšų – 200 tūkstančių eurų – Kantauskas gavo iš Europos Sąjungos fondų. 2009 metais ūkininku patapęs verslininkas pasiprašė paramos, žadėdamas, kad ją išnaudos kaimo turizmui. Pagal taisykles, norint išvengti sukčiavimo, paramos gavėjai tuo metu būdavo įpareigojami kaimo turizmo veiklą vykdyti mažiausiai 7-erius metus. Visgi, nuvykus į teritoriją, kelią pastoja aukšti užverti vartai ir greta vykstantys kelio tvarkymo darbai.
Na, o žurnalistams pabandžius užsisakyti paslaugą internetu – apsilankyti kaimo sodyboje „Smilga“ – siūlymas palaukti, esą informacija bus pateikta vėliau. Lėšas skirstanti ir veiklas kontroliuojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra mano, kad kaimo turizmu čia nė nekvepėjo, todėl dėl šio atvejo pradėjo tyrimą ir įpareigojo verslininką paramą grąžinti. Kol kas atiduota tik dalis sumos.
Tame pat Trakų krašte pūpso ir dar vienas verslininko dvarelis už Europos pinigus – ant Birvos ežero kranto, nacionalinio istorinio parko teritorijoje įkurta „Brolių sodyba“. Jos valdytojas – degalinių tinklo „Viada“ vadovas Linas Vytautas Karlavičius. Verslininkas čia yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Taigi galima sakyti, kad prie jo asmeninio namo statybos prisidėjo ir Europa – skyrė 151 tūkstančių eurų.
Turizmo veikla čia taip pat nevykdoma, tad agentūra išsireikalavo dalies pinigų. Ir šie atvejai ne vieninteliai. Agentūros duomenimis, tokių vilų vaizdingose vietovėse galėjo išdygti iki kelių dešimčių. Iš viso finansavimo laikotarpiu – 2007-2013 metais – per Nacionalinę mokėjimo agentūrą buvo išdalinta beveik 40 milijonų eurų ir šį pyragą raikė 346 asmenys.
„Pagrindinis ir esminis pažeidimas buvo tos veiklos, kuri numatyta paraiškoje, nevykdymas. Požymių, kad tos veiklos nebuvo vykdomos, buvo ne vienas. Apibendrintai – tai tiesiog veiklos nevykdymas“, – sako vyresnioji patarėja Genovaitė Beniulienė.
Vienas įvykis, susijęs su šimtatūkstantinėmis paramomis, atkreipė ir teisėsaugos dėmesį. Pagal kontrolės mechanizmus – kiekvienais metais paremtas ūkininkas privalo pateikti ataskaitas apie savo veiklą. Visgi Širvintų rajono politiko, „Darbo“ partijos nario Alfredo Astiko atsiųsti dokumentai sukėlė įtarimų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Manoma, kad 145 tūkstančius eurų kaimo turizmui gavęs asmuo galėjo dalį dokumentų suklastoti. Tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir maksimali bausmė gali siekti dvejus metus belangėje.
„Kaip pavyzdys, kad turėjo teikti kaimo turizmo paslaugas – apgyvendinimo ir panašiais už tam tikrą sumą, buvo ir metiniai rodikliai numatyti. Tai mes įtariame, kad kai kurie dokumentai buvo suklastoti“, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Kone aukso gysla tapusių kaimo sodybų reikalai įtraukė net ministrus ir verslininkų organizacijas. Štai 2017 darbdavių konfederacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir siekė, kad septynerių metų kontrolės laikotarpis tokiems sukčiavusiems verslininkams būtų sutrumpintas, esą be reikalo vargsta ir verslininkai, ir juos prižiūrinti agentūra. Tuometinis ministras Bronius Markauskas su tuo nesutiko.
Sutapimas ar ne, po metų jis neteko posto, o vos po kelių mėnesių jo įpėdinis Giedrius Surplys pakluso verslininkų norams ir laikotarpį sutrumpino iki penkerių metų. Klaipėdos rajono mero kėdėje šiuo metu sėdintis B. Markauskas sako, kad kalbos apie kontrolės mažinimą negalėjo būti, mat agentūra vis pranešdavo apie rizikingus atvejus ir galimus sukčiavimo atvejus.
„Mes matėme, kad pareiškėjai siekia ne tų tikslų, kurių turėtų siekti ir parama kaimo turizmui buvo iš rizikingų. Iš mokėjimo agentūros turėjome signalų, kad atskiri pareiškėjai kelia įtarimų. Dėl to ir buvo toks sprendimas, kad nereikia trumpinti administravimo laikotarpio“, – teigia Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
TV3 žinios šia tema mėgino pakalbinti ir paramos skyrimo turtingų verslininkų namams periodu premjero pareigas užėmusį Andrių Kubilių. Visgi, europarlamentaras apie tai, kodėl apie galimus pažeidimus nebuvo kalbama, ar jie nebuvo pastebimi, kalbėtis nepanoro.
Socdemas Algirdas Sysas sako, kad Europos lėšas užgrobti sukčiaujant bandė pasinaudoti ne vienas asmuo ir esą ne vien premjeras ar politikai, institucijos už tokį savivaliavimą yra atsakingi – tai visos visuomenės problema. Visgi, tokiais atvejais pirmiausia turėtų susirūpinti teisėsauga.
„Pirmiausia prokuratūra turėtų atkreipti dėmesį, nes čia yra viešasis interesas. Tai pinigai, kurie buvo skirti ne pasistatyti vilai ar asmeniniam namui, o pritraukti turistus, suteikti galimybę vietiniams pasinaudoti paslaugomis ir kad galėtų atvažiuoti iš kitų šalių apsigyventi“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.
Tuo metu valstietė Agnė Širinskienė mano, kad rūmai už svetimus pinigus sudomins ir tarptautinius tvarkdarius.
„Būtų išmintinga paklausti OLAF, tai yra Europos komisijos kovos su sukčiavimu agentūros, kad jie pasižiūrėtų. Nes ten esančios sumos yra įspūdingos ir paprastai OLAF tokiomis situacijomis domisi.“
Daugeliui paramos gavėjų kontrolės laikotarpis jau prabėgo. Nuo paskutinių lėšas iš Europos fondų gavusių ūkininkų mokėjimo agentūra žvilgsnį nusuks jau kitąmet.
