Raseinių technologijų ir verslo mokyklos bendrabučio kambaryje – išsikraustymo nuotaikos. Į Vilnių išvyksta afganistanietis Achtaras su šeima. Būtų išsikraustęs ir anksčiau, tačiau būsto paieškos sostinėje užtruko.
„Dabar kai kurie žmonės pakeitė savo požiūrį ir būstą įmanoma susirasti. Tačiau iš pradžių buvo sudėtinga tai padaryti ir įtikinti nuomotojus, kad mes esame geri žmonės, gerbiame viską ir išlaikysime butą švarų pagal susitarimą“, – sako afganistanietis Akhtar Mohammad Akhgar.
Afganistaniečių šeima daiktus – daugiausia geradarių dovanotus drabužius – jau susikrovė. Achtaras su žmona į dėžes krauna pačių keptą duoną. Vienas iš keturių šeimos vaikų, nors ir nedrąsiai, deklamuoja lietuviškai. O vadybos magistro laipsnį Afganistane įgijęs Achtaras Vilniuje tikisi rasti jo išsilavinimą atitiksiantį darbą. Bet yra pasiruošęs ir kitokiam. Taip pat galvoja apie mokslus Lietuvos universitete.
„Planuojame pirmiausia prisitaikyti – tai svarbiausias dalykas mums. Ir mes tikrai ieškosime darbo. Tačiau nėra skirtumo, kokį aš darbą dirbsiu“, – kalba Akhtar.
Vis dėlto, dalis vasarą Raseiniuose įkurdintų afganistaniečių vertėjų ir jų šeimų dar lieka. Kur Lietuvoje pradėti naują gyvenimą, ieško Saidas su šeima.
„Mes esame šešių asmenų šeima. Esame vis dar ir tikimės kaip įmanoma greičiau surasti būstą Vilniuje arba Kaune, kad galėtume išvykti ten“, – sako Saidas.
Saidas savo gimtojoje šalyje studijavo psichologiją. Norėtų Lietuvoje įgyti šios srities magistro laipsnį. Todėl neseniai laikė anglų kalbos egzaminą ir po kelių mėnesių turėtų pradėti studijas viename iš Kauno universitetų. Nors ir nori dirbti pagal išsilavinimą, pirmajam darbui išskirtinių reikalavimų Saidas neturi.
„Mes atvykome iš kitos šalies. Mūsų dokumentai čia nėra priimami. Tačiau mes turime dirbti ir mokytis, kad būtume lygūs su kitais“, – kalba Saidas.
Kaune jau įsikūrė keliolika afganistaniečių. Tarp jų ir ten vertėjavęs Ahmedas. Į Lietuvą jis atvyko su žmona.
„Vilniuje kainos ir būsto nuoma yra brangesnės. Aš manau, kad Kaune yra pigiau. Tad čia mums geriau, juk mes neturime pinigų“, – tikina Ahmad Jalali.
Afganistanietis sako, kad dirbtų bet kokį darbą. Tačiau kol kas paieškose nesiseka.
„Yra kalbos problema. Mes nežinome lietuvių kalbos, o daugumoje įmonių, kuriose siūlomas darbas, žmonės nekalba angliškai. Mes tik angliškai ir mūsų kalba“, – sako Ahmad.
Jau beveik mėnesį Kaune gyvena ir afganistanietis Mohamadas su žmona bei vaikais.
„Kai mes atvykome, nežinojome, kaip nuvykti kažkur autobusu ir troleibusu. Aš turiu šešis vaikus, todėl sudėtinga juos nuvežti ir pasiimti iš mokyklų ar darželio. Dabar aš jau žinau, su miestu esu susipažinęs“, – pasakoja Mohamadas.
Afganistanietis sako, kad po Naujųjų greičiausiai pradės dirbti. Šiuo metu derina formalumus.
„Praeitą savaitę buvau Užimtumo tarnyboje. Ten man sakė, kad gausiu darbą nuo sausio 2-osios. Dar neužtikrintai, galbūt. Buvo pasiūlymas dirbti kasininku. Galbūt aš dirbsiu juo arba kitur. Bandau ieškoti darbo – tai reikalinga man, visiems“, – pasakoja Mohamadas.
Specialistai pasakoja: vienas farmacijos ir anglų filologijos išsilavinimą turintis afganistanietis dar gruodį parduotuvėje įsidarbino pakuotoju. Kitas „Viliaus bistro“ tapo kebabų pardavėju. Tris afganistaniečius viena įmonė pakvietė dirbti automobilių plovėjais.
Vilniaus mieste iš viso darbo ieško 17, Kaune – 15, Klaipėdoje – 2 afganistaniečiai. Tiesa, kol kas dirbti pasiryžę tik vyrai, mat moterims tenka šeiminiai rūpesčiai.
„Jos yra dalis besilaukiančių, dalis auginančios mažamečius vaikus. Viena moteris taip pat ketina dirbti pagalbinius darbus – jai yra ieškomas darbas. Tačiau ji yra apskritai nedirbusi savo šalyje“, – komentuoja užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Anot Ingos Balnanosienės, afganistaniečiams motyvacijos dirbti netrūksta. Tik koją ieškant darbo kiša kalbos barjeras, taip pat Afganistane įgyta kvalifikacija nepripažįstama Lietuvoje. Tad tenka dirbti pakuotojais, automobilių plovėjais, kebabų pardavėjais.
„Mes sakome, kad galbūt vertėtų įsitvirtinti pradžioje ir žemiau apmokamuose darbuose, žemesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose ir palaipsniui stengtis tą kvalifikaciją įrodyti, jeigu tai yra įmanoma padaryti dokumentais. Jeigu ne, yra galimybė mokytis ir įgyti profesiją, o tada jau ieškotis geriau apmokamo darbo“, – sako I. Balnanosienė.
Iš viso Raseiniuose vasarą Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 87 afganistaniečiai. Paskutiniais duomenimis, šiame mieste dar pasiliko keturiasdešimt penki atvykėliai. Afganistaniečių integracija rūpinasi ir savivaldybės, taip pat nevyriausybinės organizacijos. Vienam žmogui Lietuva skiria kiek didesnę nei 250 eurų išmoką, jeigu šeima gausesnė – išmoka bus didesnė.
