Kaunietis Norbertas laikė šešis egzaminus. lietuvių ir anglų kalbų, fizikos, informatikos, matematikos bei geografijos. Ir 5-iuose iš jų vaikinas gavo maksimalius įvertinimus – šimtukus.
„Pas mus visai prestižinė gimnazija būna tokių, kurie gauna šimtukus, nebuvo kosmosinis pasiekimas, bet jis labai nustebino, labai smagu buvo, visą rytą ant sparnų buvau“, – džiaugėsi 5 šimtukus gavęs Norbertas Blandis.
Tokių kaip Norbertas abiturientų, kurie gavo penkis šimtukus, Lietuvoje šiemet septyni. Po keturis šimtukus gavo devyni, o po tris – 66 mokiniai. Šie rezultatai šiek tiek kuklesni nei 2019-aisiais. Pernai po 5-is šimtukus gavo devyni, po keturis dvidešimt septyni ir po tris aštuoniasdešimt septyni abiturientai.
Tiesa, dalis geriausiųjų abiturientų nevengia aštrių žodžių ir peikia dabartinę egzaminų ir švietimo sistemą. Iš premjero rankų gaunamus apdovanojimus apkartina tai, kad mokyklose jaunuoliai priversti orientuotis tik į bereikšmius pažymius. Esą per mažai laiko skiriama tikram tobulėjimui.
„Paskutinius tris mėnesius prieš egzaminus per daug laiko iššvaisčiau ruošdamasis egzaminams, kai galėjau iš tiesų mokytis, kas man įdomu ir negalvoti apie visą šitą egzaminų žaidimą“, – tikino 5 šimtukus gavęs Titas Jonauskis.
Didelio dėmesio sulaukęs matematikos egzaminas, kurio neišlaikė daugiau nei 30 procentų Lietuvos abiturientų, šiems jaunuoliams nesukėlė didelių problemų.
„Mano nuomone, jis tikrai nėra per sunkus ir jis nelabai išsiskiria. Aš ruošdamasis egzaminui sprendžiau praėjusių metų egzaminus, nesakyčiau, kad jis kažkuo labai išsiskyrė. Buvo geras egzaminas“, – teigė abiturientas N. Blandis.
„Išlaikyti matematikos egzaminą užtenka gero skaičiuotuvo ir sunkaus darbo, o norint gauti šimtuką reikia ir talento. Manau, aš būčiau išlaikęs ir užsimerkęs“, – savo gebėjimais neabejojo tris šimtukus gavęs Tadas Latvys.
Tačiau dalis šimtukininkų įsitikinę, kad sėkmę matematikoje gali pasiekti tikrai ne visi mokiniai. Dėl to abejoja, ar šis egzaminas turėtų būti privalomas stojant į valstybės finansuojamą vietą.
„Tas sprendimas padaryti matematikos egzaminą privalomu stojant į nemokamas vietas Lietuvos universitetuose yra šiek tiek neapgalvotas, tai yra šito padarinys, būtent dėl tokie rezultatai“, – teigė abiturientas T. Jonauskis.
„Vieni žmonės labiau linkę link humanitarinių mokslų, kiti prie tiksliųjų, todėl ne visiems lemta ta matematika“, – tikino keturis šimtukus gavusi Rusnė Šipelytė.
Kalbinti geriausi šalies abiturientai sako studijas jau suplanavę užsienyje.
„Planuoju važiuoti į Angliją, studijuoti Mančesteryje. Studijuosiu matematiką ir informatiką“, – savo planus atskleidė N. Blandis.
„Studijuosiu Londone universitetiniame koledže, formakologiją, vaistų kūrimą“, – sakė R. Šipelytė.
„Mokysiuosi informatikos, pasirinkau ne Lietuvą, o užsienį, nes nelabai esu patenkintas informatikos studijų kokybe Lietuvoje“, – pasakojo keturis šimtukus gavęs Benas Budrys.
Tiesa, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, šiemet dėl koronaviruso grėsmės didesnė dalis šimtukininkų planuoja likti Lietuvoje nei pernai.
„Šitie jauni žmonės, jie turi tą pilietiškumo geną ir jis bus tikrai labai svarbus ir pasireikš. Aš tuo net neabejoju, bet nemažai, aš sakyčiau, daugiau nei ankstesniais metais dėl pandemijos efekto renkasi studijas Lietuvoje, labai džiugu“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.
Monkevičius žada abiturientams, kad egzaminų sistema ateityje keisis. Planuojama universitetams bei mokykloms suteiktų daugiau galių, vertinti abiturientus ne pagal pažymius, o pagal motyvaciją.
„Turėtumėme per tam tikrą laikotarpį susitarti su aukštosiomis mokyklomis ir bendro ugdymo mokyklomis, reformuoti egzaminų sistemą, labiau pasitikint ir mokyklomis, ir universitetais, kad jie galėtų atsirinkti gabius jaunuolius, kurie geriausiai tiktų studijų programai“, – žadėjo A. Monkevičius.
Norą mokytis, anot abiturientų, gali sumažinti ir nemotyvuoti pedagogai.
„Kiek jie nori atiduoti mokiniui, jeigu jie ateina į mokyklą ir nėra motyvuoti, nenori nieko. Duoda uždavinius ir sako spręskit. Yra daug tokių ir pats esu susidūręs, kurie nemotyvuoti, patys nesuinteresuoti, kad mokiniai gerai mokytųsi ir gautų gerus rezultatus“, – pasakojo abiturientas. N. Blandis.
Tiesa, renginyje buvo galima išvysti ir visiškai priešingų pavyzdžių. Iš pajūrio atvykusi informatikos mokytoja Vaidilutė Žukauskienė šiandien pasveikino net 18-a savo mokinių, kurie gavo šimtukus.
„Mokinių talentas, mokytojo meilė savo darbui – raktas į sėkmę. Ir ta sėkmė yra nebūtinai šimtukas, nes mano mokinių, kurie šiemet baigė mokyklą, man širdy šimtukininkų tikrai ne 18, nes jie išmoko daug, užaugo mano akyse visapusiškai“, – džiaugėsi informatikos mokytoja Vaidilutė Žukauskienė.
Šimto balo įvertinimus šiemet iš viso gavo 2132 abiturientai.
Daugiau detalių – vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.