Savo ruožtu prezidentas sako, kad prieš priimant tokį sprendimą, kuris pareikalautų daugiau nei milijardo investicijų, būtina įvertinti finansines galimybes.
Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientai ruošiasi lietuvių kalbos pamokai. Partizanų nuotraukos ant sienos jiems primena apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą.
O ką jaunuoliai mano apie visuotinį šaukimą?
„Yra pliusų ir minusų. Aš asmeniškai arba eičiau, bet pats, o kviestas būti nenorėčiau“, – sako abiturientas Jeronimas.
„Iš tiesų, tai yra griežtas dalykas, bet tai yra mokykla išmokti svarbių gyvenimiškų vertybių, patobulėti kaip žmogui“, – kalba abiturientas Julius.
„Kad merginoms išliktų pasirinkimo laisvė, bet aš iš savo pozicijos visai norėčiau tai išbandyti“, – teigia abiturientė Liepa.
„Karinė tarnyba turėtų būti savaime pasirenkama, jeigu pats nori. Iš asmeninės patirties žinau, kad kai kam tai nėra labai malonus dalykas“, – tikina abiturientas Matas.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija jau kalba apie visuotinį šaukimą ir pristato visuomenei Visuotinės karo prievolės studiją.
„Tyrimas arba studija tai nėra dar politinis sprendimas dėl visuotinės karo prievolės, tai nėra konkretus projektas, tai nėra įstatymas“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Studijoje numatyta, kad visiems mokyklą baigusiems jaunuoliams visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas per ateinančius šešerius ar aštuonerius metus. Tai esą neišvengiama.
„Jei visuotinės karo prievolės neįvesime, vis tiek mes praktiškai kiekvieną jaunuolį, kuris tinka tarnybai, jau šauksime tuo metu. Tokia demografinė situacija“, – teigė A. Anušauskas.
„Reikia suprasti tai, kad ne valdžia, ne kariuomenė gina valstybę, o visa tauta turi ginti. Ir žmonės turėtų suvokti minimumą gynybos proceso. Daug tiesiog naudojasi valstybe, o kai reikia valstybei, sorry…“, – teigė 2-osios šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius.
Svarstomi du modeliai
Šiuo metu svarstomi du visuotinio šaukimo modeliai. Į privalomąją karo tarnybą būtų kviečiami 18-19 m. vaikinai – iš viso apie 6000 jų. Arba ir vaikinai, ir merginos – iš viso apie 12 tūkstančių jaunuolių. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientai visuotinį šaukimą vertina palankiai.
„Aš tiktai už būčiau, kad galima būtų eiti. Tikrai. Ir nematau dėl to jokių problemų“, – sako abiturientas Edmundas.
„Kiekvienas brandus žmogus turėtų suprasti, kad tai yra privilegija tarnauti savo šaliai“, – tikina abiturientas Martynas.
„Kiekvienam vyrui reikėtų išmokti – gal net ir moteriai – apsiginti. Ir Lietuvą apginti“, – kalba abiturientas Adomas.
Tačiau būtent merginų šaukimas kelia daugiausia abejonių.
„Tam pritaria šiuo metu kol kas tik 14 procentų gyventojų. Žinoma, galima pasakyti politinį sprendimą ir eiti toliau. Bet tai atsiremia į kaštus. Tai irgi kainuoja ir lėšos dvigubėja“, – teigė A. Anušauskas.
Pasisakantieji už merginų šaukimą sako, kad reikia keisti požiūrį.
„Merginos tikrai nėra nė kiek prastesnės nei vaikinai. Ir manau, kad merginas taip pat tikrai turėtų kviesti į privalomąją tarnybą. Nematau tame nieko blogo. Visi esame lygūs ir tiesiog manau, kad merginoms taip pat praverstų sustiprėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. – Ar pati eitumei? – Eičiau ir svarstau“, – sakė abiturientė Dominyka.
Prezidentas visuotinio šaukimo klausimu lakoniškas.
„Manau, kad mūsų šaukimas visuotinis šaukimas turėtų derėti su mūsų galimybėmis, su mūsų infrastruktūra“, – komentavo G. Nausėda.
Tačiau bent kol kas nedera, mat šiuo metu kasmet yra pašaukiama tik iki 4000 jaunuolių. Jei būtų nuspręsta visuotinai šaukti ir merginas, ir vaikinus – šauktinių skaičius padidėtų net 8000-iais.
„Reikia profesionalų, kurie juos apmokytų. Visa kariuomenė negali būti mokomuoju junginiu, nuolat mokančiu besikeičı̇ančius jaunuolius kas 9 mėnesius. Šauktiniams reikalingos ir atitinkamos sąlygos, infrastruktūra, technika, apranga ir visa kita. Viskas kainuoja“, – sakė A. Anušauskas.
Taigi tam, kad į kariuomenę būtų šaukiamas daugiau jaunuolių, reikia į infrastruktūrą investuoti apie 1,5 milijardo eurų. O priklausomai nuo pasirinkto modelio, kasmet jo palaikymas atsieitų dar nuo 80-ies iki 220 milijonų eurų.
„Našta biudžetui tikrai nebūtų didelė, nes tai sudaro vos kelias dešimtąsias BVP, net šiek tiek mažiau dabar. Jeigu nemaitini savo armijos, tai maitini svetimą, tai turbūt sprendimas yra geras“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Verslui, kaip ir visai visuomenei, mūsų saugumas yra vienas iš prioritetų. Visuotinis šaukimas turi ir saugumo elementą, bet kitas dalykas – tai yra tam tikras pasiruošimas į profesinį gyvenimą, savo veiklą, kai tu jau žinai, kas yra atsakomybė, kas yra kolektyvas, kas yra pareigos“, – teigė verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Dabar vadinamuoju loterijos principu Lietuvoje vykdomas dalinis šaukimas. Jis sugrąžintas prieš septynerius metus. Šiemet privalomąją karo tarnybą turės atlikti tik 3828 vaikinai.
