65-erių metų Romas Lazutka Vilniaus universitete ekonomikos ir socialinius mokslus dėsto jau daugiau nei 30 metų. Nors Vilniaus universiteto statute rašoma, kad vyresni kaip 65-erių metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti toliau tik Senatui pritarus, o iš naujo pasirašoma darbo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, profesorius dėstys ir toliau. Tačiau, Lazutka mano, kad tokia nuostata dėl amžiaus yra diskriminuojanti.
„Jei pažiūrėtume Seime, jų tokių irgi yra nemažai, o dar plačiau pasidairius, tai matome, kad galingiausioms pasaulio šalims kartais vadovauja 70-75 metų žmonės. Tai dabar, kad negali vadovauti kokiam nors bakalauro darbui žmogus, kuriam 65-eri metai, anaiptol“, – sako sociologas, ekonomistas Romas Lazutka.
Dėl tokios Vilniaus universiteto statuto nuostatos į teismą kreipėsi buvęs universiteto mokslo darbuotojas. Jis mano, kad iš pareigų buvo atleistas diskriminuojant jį dėl amžiaus. Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė nutarimą, kad tokia nuostata Konstitucijos nepažeidžia ir nustatyta amžiaus riba nėra diskriminuojanti.
„Pabrėžčiau, kas išpIaukia iš Konstitucinio Teismo nutarimo, iš tiesų, kiekviena aukštoji mokykla, kiekvienas universitetas gali nusistatyti savo užimtumo politiką šiuo klausimu“, – pasakoja Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Pasak Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio, nuostata iš naujo svarstyti ar pratęsti vyresnių nei 65-erių metų universiteto darbuotojų sutartis galioja kelis dešimtmečius ir ji reikalinga užtikrinti studijų kokybę, darbuotojų kaitą bei jaunųjų mokslininkų atėjimą.
Tiesa, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad amžiaus ribos nustatymas nėra diskriminuojantis ir Konstitucijos nepažeidžia, jei yra nustatomi aiškūs kriterijai, numatantys išimtis vyresniems nei 65-kerių dėstytojams.
„Nėra aiškūs įstatyme įvardinti kriterijai, kokie yra reikalingi, ar tai būtų studentų nuomonė, ar mokslo programų poreikis, ar kiti dalykai, kurie patvirtintų, kad tas žmogus, iš tiesų atitinkantis kriterijus, galėtų toliau tikėtis to pratęsimo“, – teigia Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkai sako, kad amžius neturėtų būti, tas kriterijus, kuris gali riboti tolimesnę žmogaus galimybę įsidarbinti, ar tęsti karjerą. Tokių skundų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukia bene daugiausia.
„Amžius ir lytis tai yra tie labiausiai, pasakyčiau, neigiama prasme, populiariausi diskriminavimo pagrindai, dėl ko žmonės Lietuvoje iš tiesų patiria žmogaus teisių suvaržymą“, – kalbėjo teisininkė Laima Vengalė Dits.
Ar iš pareigų atleistas Vilniaus universiteto darbuotojas galės grįžti į darbą, toliau spręs Vilniaus apygardos teismas.
