Jokūbas Laukaitis – 26-erių lietuvis, kuris per pastaruosius septynerius metus laiko veltui nešvaistė ir apkeliavo daugiau nei 80 pasaulio šalių. Visą tą laiką Jokūbą lydėjo ne tik stulbinančios patirtys ir nuotykiai, bet ir didelis noras pasauliui skleisti žinią apie jo gimtąją Lietuvą.
„Man tai labai patinka užsieniečiams pasakoti apie šaltibarščius. Taip pat patinka mokyti žodžių įvairių. Pavyzdžiui, „ačiū“ yra nuostabus žodis, nes skamba kaip „apčiū“. Ir tada aš jau lenkiu prie: „O ar žinojai, kad mes prieš kelis šimtus metų buvo didžiausia šalis Europoje?“ Ir visi: „Aaaaa, ne, ne, kaip čia?“ Tai labai juokinga būna“, – sako keliautojas Jokūbas Laukaitis.
Tačiau, anot keliautojo, ir dabar dar toli gražu ne visi žino, kas toji Lietuva, o ir žemėlapyje retas ne Europoje gyvenantis užsienietis ją parodytų. Būtent dėl to Jokūbas ėmė pats kurti filmukus apie Lietuvos istoriją, kultūrą, gamtą ir žmones ir keltis juos į „Youtube“.
„Daug kas iš tiesų nelabai reaguoja, išskyrus tai, kad sako: „Ką? Neišgirdau. Atsiprašau…“. Ir aš kažkaip asmeniškai visada stengiuosi apie Lietuvą pasakoti, kiek tik galiu“, – pasakoja J. Laukaitis.
Kad menkas Lietuvos žinomumas užsienyje yra viena didžiausių problemų, pripažįsta ir prie šalies įvaizdžio kūrimo besidarbuojantys specialistai.
„Mes 2019 m. atlikome tyrimą ir tyrimas parodė, kad tik 28 procentai užsienio šalių gyventojų žino daugiau apie Lietuvą nei jos pavadinimą. Tai tas žinių nebuvimas dažniausiai yra užpildomas stereotipais ir neigiamomis asociacijomis. Tai situaciją mes tikrai turime keisti“, – teigia įvaizdžio grupės atstovė Eglė Kudzmanienė.
Ir dabar, po maždaug keturiolika metų trukusių šalies įvaizdžio paieškų ir klystkelių, kuomet 2007-aisiais valdžios užsakyta šalies įvaizdžio strategija nugulė į stalčių, šiandien Lietuva pagaliau turi naują šalies pristatymo užsienyje strategiją, kainavusią 163 tūkstančius eurų. Pagrindinis strategijos tikslas – atsikratyti stereotipų ir komunikuoti apie modernų šiuolaikinės Lietuvos veidą trylikai užsienio šalių.
„Pirma šalis yra Vokietija, toliau yra JAV, Lenkija ir Skandinavijos šalys. Pasirinkti buvo pagrindiniai kriterijai turistų pritraukimas, investicijų pritraukimas ir aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtys“, – kalbėjo E. Kudzmanienė.
„Mes norime komunikuoti apie modernią Lietuvą, apie Lietuvą, kuri kviečia ir telkia, yra atvira kitų šalių piliečiams ir verslams ateiti, kurti kartu, čia save realizuoti“, – sako Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.
Strategijoje numatyta sukurti Lietuvos prekės ženklą, o pagrindiniu įvaizdžio kanalu paversti atnaujintą internetinę svetainę www.lietuva.lt ir joje teikti svarbiausią informaciją apie Lietuvą. Strategijos kūrėjai taip pat siūlo sukurti Lietuvos ambasadorystės programą, į ją įtraukiant žinomus žmones, bei užsienyje apie Lietuvą skleisti tokią žinia: „Open for co-creation“ – „Atviri kurti kartu“.
„Mes ilgus metus po Nepriklausomybės atkūrimo buvome valstybė, kuri tiesdavo ranką pagalbai. Ir staiga ta ranka pasisuka ir mes ją ištiesiame bendradarbiavimui“, – pasakoja „New!” kūrybos direktorius Tomas Ramanauskas.
Taip pat jau išgrynintos ir keturios ilgalaikės visuomenės vertybės komunikacijai. Tai veržlumas, tobulėjimas, laisvė kurti ir ryšys su gamta.
„Pavyzdžiui, estai jau turi susikūrę visą sistemą, kaip jie prisistato pasauliui. Jie turi savo e-Estonia Briefing Centre – didžiulį pastatą, kur visas užsienio delegacijas veda, kitų šalių prezidentai atvažiuoja sužinoti apie Estiją. Mes, pavyzdžiui, šiuo metu dar neturime tokio dalyko“, – teigia „Synthesis Consulting Group“ atstovas Gediminas Užkuraitis.
Lietuva įvaizdžiui kasmet skiria apie 4,5 mln. eurų. Naująją dešimtmečio strategiją šiandien palaimino ir Vyriausybė.
