Gamtos oazė viduryje vandens telkinio – toks yra Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentas. Jie Kuršių mariose kuria dirbtines plūduriuojančias salas ir stebi, kaip į jas reaguoja vietinė gyvūnija. Mokslininkai džiaugiasi, jog saloje jau rado ir paukščių lizdų bei sudėtų kiaušinių. O tai reiškia, kad salos sparnuočiams tampa saugia užuovėja.
„Tose salose pas mus yra apsistoję paprastos antys, o Vokietijoje buvo gervės. Čia labai teigiama. Antys toje saloje, kur yra Gintaro įlankoje, šalia Juodkrantės, netgi ir perėjo ir buvo keletas ančiukų kurie išsirito ir išėjo į laisvę“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Artūras Razinkovas-Baziukas.
Mokslininkai salas vadina ir ginklu kovoje prieš klimato kaitą. Inkarais prie dugno pritvirtintos salos valo vandenį ir net mažina krantų eroziją.
„Valo vandenį kaip ir visi augalai. Sunaudoja maisto medžiagas – azotą ir fosforą ir vietoj to, kad kenktų žuvims ir kitai gyvūnijai, išauga į lapus“, – pasakoja A. Razinkovas-Baziukas.
Mokslininkai planuoja tokią salą sumontuoti ir pačiame Klaipėdos centre – įlankoje šalia Jono kalnelio. Tiesa, vienos tokios salos įrengimas ir apželdinimas kainuoja per 15 000 eurų. Todėl Klaipėdos universiteto mokslininkai susitarė su uostamiesčio valdininkais, kad šie eksperimentą paremtų pinigais ir iš miesto kišenės. Miestas salos įrengimui skirs 5 000 eurų. Valdininkai tikisi taip bent apvalyti ir Danės upės vandenį.
„Azoto, fosforo yra užterštumas, tai tos maisto medžiagos tai surinks šiek tiek. Aišku, mes neįsivaizduojame, kad čia iš karto pagerės. Bet estetinis vaizdas ir taip pat matėm Juodkrantėje lizdelį su kiaušiniais, tai šiek tiek biologinės įvairovės padidinimas ir vandens valymas“, – teigia Savivaldybės atstovė Rasa Jievaitienė.
Tokios salos populiarios ir kitose pasaulio šalyse. Plūduriuoja ir Paryžiuje bei Londone. Štai kaip tikrą milžinę vos per keletą dienų sumontuoja amerikiečiai. Salos sukuriamos iš specialių plūduriuojančių konstrukcijų. Jos aptraukiamos kokoso pluoštu, o po to apsodinamos vietinei florai būdingais augalais. Tiesa, salose, kairios plūduriuoja miestuose, šios taisyklės kūrėjai griežtai nesilaiko ir sodina augalus, kurie suteikia ir gražų estetinį vaizdą. Uostamiesčio botanikai vardija, kas augs saloje Klaipėdos centre.
„Tokios rūšys kaip papliauška, kaip vikšriai, kaip vingiorykštės, vilkdagiai. Jie yra užliejamų pievų, pakrančių, bet kartu yra ir labai dekoratyvūs ir atlieka tą funkciją, kad įterpia deguonį. Vėlgi, nesinori, kad tose salose būtų vieni augalai ir nederėtų su visa aplinka. Tai visuma, kuri papildo, o ne kontrastuoja“, – kalbėjo Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
Panašios dirbtinės salos plūduriuoja ir Nemune. Tiesa, jas sukūrė ornitologai. Taip jie siekia apsaugoti čia perinčias žuvėdras, ir didinti jų populiaciją.
