LRT.lt
Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams iniciatyvą, kuri balansuoja ant 300 tūkst. reikalingų parašų ribos, stojo ginti ne tik „Drąsos kelio“ partija, bet ir žinomi žmonės, tarp kurių – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, aktorius Rolandas Kazlas, Režisierius Jonas Vaitkus, buvęs krepšinio treneris Vladas Garastas ir Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.
„Kviečiame (...) vienytis ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis ginti daugiau kaip 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių išreikštą valią. Referendumas privalo įvykti“, – teigiama viešame laiške, kurį pasirašė 25 žinomi žmonės.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) referendumo iniciatyvinės grupės surinktuose piliečių parašuose rado trūkumų. Neesminių trūkumų, pasak VRK, rasta 9,5 tūkst. parašų. Jei iniciatyvinei grupė spėtų ištaisyti bent 7,8 tūkst. parašų trūkumus, to pakaktų, kad būtų pasiektas referendumui surengti reikalingų 300 tūkst. parašų kiekis.
Be to, VRK vadovas Zenonas Vaigauskas yra užsiminęs, kad Komisija vis dėlto gali pripažinti dalį išbrokuotų parašų – 5,2 tūkst. – tinkamais.
„Kokia jėga glūdi Tautoje, rodo sėkmingai įgyvendintas beveik neįvykdomas reikalavimas – surinkta daugiau kaip 300 000 visos Tautos balsavimo siekiančių Lietuvos piliečių parašų“, – laiške tikina visuomenės atstovai.
Anksčiau dėl referendumo į VRK kreipėsi „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnė Aurelija Stancikienė.
„Susidariusi situacija artina Lietuvą prie tokios politinės krizės, kuri susidariusi Ukrainoje, kai valdžia uzurpavo Tautos konstitucines galias. LR Seimo frakcija „Drąsos kelias“ įspėja parlamentines partijas ir VRK pirmininką, kad toliau pažeidinėjant konstitucines 300 tūkst. piliečių teises, jiems teks visa atsakomybė, jei šie piliečiai pasinaudos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teise: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinę santvarką“, – laiške VRK rašo parlamentarė.
Lietuva stojimo į Europos Sąjungą sutartyje įsipareigojo sudaryti galimybę užsienio fiziniams asmenims įsigyti žemės sklypus Lietuvoje. Lietuvoje registruoti užsienio kapitalo juridiniai asmenys gali įsigyti žemę ir dabar.