Prognozuojama, kad ekonomikos augimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks atitinkamai 3 proc., 2,8 proc. ir 2,6 proc..
Laipsniškas infliacijos didėjimas ir vangus produktyvumo augimas kelia grėsmę 2018 m. spartesniam ekonomikos atsigavimui. Prognozuojama, kad visų trijų Baltijos šalių augimas neperžengs 3 proc. ribos. Vidaus vartojimas išliks pagrindiniu Baltijos šalių ekonomikų varikliu. Išsivysčiusių šalių ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,5 proc., o ateinančiais metais, prognozuojama, matysime tik nežymų ciklinį atsigavimą.
Lėtas darbo našumo ir atlyginimų didėjimas užsitęsusio žemų palūkanų normų laikotarpio metu perspėja, kad daugelis struktūrinių faktorių (būdingų pasaulinei stagnacijai) toliau trukdys augimui. Juo labiau, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas ir jos virsmas iš gamybos milžino į paslaugų dominuojamą ekonomiką tęsis, o tai mažins eksportuotojų pajamas, kurį pajus ir Baltijos šalys. Šiame kontekste 3% pasaulinio eksporto augimas ir nekylančios eksportuojamų prekių kainos gali tapti nauja norma, prie kurios ir mums reikės pratintis.
Kaip ir visai euro zonai, Baltijos šalims prognozuojamas besitęsiantis ciklinis atsigavimas, kurį iš esmės skatins augantis namų ūkių vartojimas ir nekilnojamojo turto rinkos augimas, tačiau eksporto ir investicijų proveržio nesitikima.
Baltijos šalys išliks aukščiausioje ES lygoje
Vidaus vartojimo skatinamą augimą Baltijos šalyse lydės teigiami pokyčiai darbo rinkoje. Nedarbo lygis Lietuvoje mažės iki 6,6 proc. 2018 m. 2016 m. neto darbo užmokestis Lietuvoje, lyginant su 2015 m. išaugs 8proc. ir bus sparčiausias Baltijos šalyse (Estijoje 6 proc., Latvijoje – 4,5 proc.). Atlyginimų augimas 2017 m. – 2018 m. turėtų sulėtėti atitinkamai iki 6 proc. ir 4 proc.. Tačiau darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje ir kitose Europos bei Šiaurės valstybėse išliks ženklūs, taip didindami tegul ir lėtėjančios emigracijos grėsmę.
Todėl, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį skaudžiai palietė visas Baltijos šalis (2006-2015 m. gyventojų skaičius Estijoje sumažėjo 2,5 proc., Lietuvoje – 12,6 proc., Latvijoje – 15,5 proc.), būtinas ženklus gyventojų neto atlyginimo augimas, kuris iš Lietuvos valstybės pareikalaus ryžtingų priemonių. Vėstant vartojimo karštinei, dėl lėtėjančio darbo užmokesčio augimo ir spartėsiančios infliacijos, siekiančioms eksportą didinti Baltijos šalims teks dalyvauti bėgimo su kliūtimis varžybose pučiant stipriam priešiniam vėjui.
Tai, kaip pavyks įgyvendinti svarbiausią užduotį – padidinti darbo našumą iki euro zonos vidurkio, labiausiai priklausys nuo investicijų į žiniomis paremtos dinamiškos ekonomikos tolesnį kūrimą ir struktūrinių darbo rinkos reformų. Nekilnojamojo turto rinkos perspektyva, atsižvelgiant į žemas euro palūkanų normas ir augantį gyventojų darbo užmokestį, Baltijos šalyse išlieka pozityvi.
