Marius Eidukonis
Prieš pat Kalėdas Seime buvo priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurioms pritarė 59 parlamentarai, o joms itin priešinosi Aplinkos ministerija. Pirmomis šių metų dienomis Prezidentė Dalia Grybauskaitė parlamento patvirtintą įstatymą vetavo ir, pateikusi savo pastabas, grąžino Seimui tobulinti.
Institucijų konfliktas
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų ir suteikiama galimybė ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Svarstant šį įstatymą, ne pirmą kartą šios kadencijos parlamente susikirto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Aplinkos ministerijos (AM) nuomonės. Komiteto posėdžiuose aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad tokia įstatymo redakcija siekiama ginti grupės verslininkų interesus, neleidžiant kitiems verslininkams sąžiningai kovoti dėl žvejybos kvotų. „Kas balsuos už šį įstatymą, balsuos už galimai šešėlinio verslo skatinimą, kurio tikslas – be sentimentų ir taisyklių semti žuvų resursus iš upių ir vandenų“, – tuomet sakė V.Mazuronis. Ministrui buvo atkirsta, kad Seimo komitetas korupcijos apraiškų įstatyme neįžvelgė, o Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad kvotų paskirstymas turi būti grąžinamas Žemės ūkio ministerijai. „Korupcija bus dar didesnė, kai viena institucija nuo A iki Z kontroliuos žvejybą“, – kalbėjo E.Gentvilas. Jis priekaištavo, kad Aplinkos ministerija nesugeba tinkamai inspektuoti žvejybos ir įsitikinti, ar žvejai parodo viską, ką sugauna, ar nenuslepia duomenų.
Įstatyme numatyta, kad žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą arba ribojimą AM nustato tik remdamasi žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Taigi neleidžiama reglamentuojant žvejybą atsižvelgti į kitus – aplinkosaugoss, ekonominius ar socialinius – aspektus. Pagal tokias įstatymo nuostatas beveik visuose vandens telkiniuose, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera, aplinkos ministras bus įpareigotas leisti verslinę žvejybą.
V.Mazuronis pabrėžė, kad tokiu įstatymu siekiama sužlugdyti jo vadovaujamos ministerijos pradėtą vykdyti žvejybos šalies gėlo vandens telkiniuose politiką ir stabdyti kovą su brakonieriais. Prezidentė turi pastabų
Nepaisydamas AM pasipriešinimo, Seimas patvirtino Žuvininkystės įstatymo pataisas. Dėl jų V.Mazuronis kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas vetuoti parlamento priimtą įstatymą. Ministras Prezidentei teigė, kad naujos redakcijos įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam jų naudojimui, taip pat yra žalingas šalies ekonomikai, socialinei aplinkai ir sukels visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis.
AM pranešime spaudai taip pat rašoma, kad Seimo priimto Žuvininkystės įstatymo nuostatos nesuderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų dėl įstatymo pataisų pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Prezidentė išklausė V.Mazuronio argumentus, vetavo minėtą įstatymą, grąžino jį pakartotinai svarstyti Seimui ir pateikė savo siūlymų. „Gamtos ištekliai yra valstybės nuosavybė, todėl ežerais, upėmis ir juose esančiais žuvų ištekliais turi teisę naudotis visi Lietuvos žmonės. Niekam negali būti suteiktos teisės monopolizuoti naudojimąsi šalies vandens telkiniais“, – pranešime teigė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslininkų naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu. D.Grybauskaitė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę įsigyti žvejybos kvotų.
Be to, kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, Prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės AM nustatytus žvejybos limitus derinti su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais. „Žuvys – riboti gamtos ištekliai, priklausantys visai tautai, todėl turi būti užtikrinama mėgėjų ir verslinės žvejybos pusiausvyra. Ūkinės veiklos ribojimai galimi, bet turi būti proporcingi ir nustatomi remiantis objektyviais duomenimis, o už pažeidimus turi būti nustatytos proporcingos sankcijos“, – kalbėjo Prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.
Kelia įtarimų
Šiuo metu Lietuvoje žvejams verslininkams leidžiama žvejoti 10-yje didžiausių šalies ežerų, Kuršių mariose ir 37 ežeruose, kuriuose žvejyba specializuota. Skaičiuojama, kad 2012-aisiais metais žvejai verslininkai, žvejojantys Lietuvos ežeruose ir Kauno mariose, į valstybės biudžetą žuvų ištekliams atkurti ir saugoti sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, arba 500 kartų mažiau negu žvejai mėgėjai. Jie per 2013 m. valstybės biudžetą papildė 5,5 mln. Lt, o didmeninė žūklės prekių apyvarta 2012-aisiais buvo 52,5 mln. Lt.
Skirtingų apklausų duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip milijonas gyventojų yra žvejoję, o nuolat žvejojantys teigė apie 200 tūkst. apklaustųjų. AM statistika rodo, kad 2012-aisiais buvo išduota 140 tūksta. žvejo mėgėjo bilietų, o 2013-aisiais –160 tūkst. Šiuo metu be leidimų gali žvejoti vaikai iki 16 metų, penisininkai ir neįgalieji. Prieš pusę metų Seimas dešimt kartų palengvino administracinę atsakomybę už šiurkščius verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų pažeidimus, sumažindamas maksimalią baudą už tokius pažeidimus nuo 10 tūkst. Lt iki 1 tūkst. Lt.
Žuvininkystės įstatymo kritikai teigia, kad dabar siekiama toliau gerinti sąlygas pažeidėjams padidinant pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą, baudžiant už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus simboline 50 Lt bauda, neatsižvelgiant į tai, kokia žala padaroma žuvų ištekliams, švelniau baudžiant už sugautų žuvų kiekio neįrašymą į žvejybos žurnalą ir kitus žvejybos apskaitos tvarkos pažeidimus.
Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejys pasirengęs skirti lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti, todėl į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų. Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nustatė, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.
Saulius Mikalauskas, Žvejų mėgėjų forumo „Žvejo tribūna“ atstovas
Mano žiniomis, žvejai verslininkai ežeruose per metus sugauna 72 tonas žuvies. Už tai jie gauna 411 tūkst. Lt pajamų, iš kurių gyvena 55 įmonės, o už tai sumokama 8 tūkst. Lt mokesčių į valstybės biudžetą. Analizuojant šiuos skaičius kyla klausimas, ar tai yra verslas? Ką reikėtų vadinti verslu? Pateiksiu pavyzdį: žvejų klubas „Karpis“, organizavęs limituotą žvejybą Druskininkų Ilgio ežere, pardavė žvejybos leidimų už beveik 37 tūkst. Lt. Tuo metu išnuomojus šį vandens telkinį verslininkams būtų galima gauti maždaug 1 tūkst. Lt. Didžiulę nuostabą kelia ir žvejų verslininkų įmonėse dirbančių darbuotojų alga. Žvejams verslininkams vieno darbuotojo išlaikymas kainuoja apie 16 tūkst. Lt per metus. Iš 55 ežeruose žvejojusių įmonių tokias pajamas deklaravo vos 7. Dviem darbo vietoms išlaikyti pinigų galėtų skirti 4 įmonės, žvejojančios ežeruose. Be to, jos gali turėti ir kitų išlaidų. Taigi galima daryti prielaidą, kad iš šio verslo galima išlaikyti 11 žmonių visoje Lietuvoje. Todėl manau, kad verslinė žvejyba nėra pagrindinis šių žmonių verslas.
