Pirmadienį baigėsi ŽŪM paskelbta apklausa, kuria siekiama gauti gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų nuomonę ir pasiūlymus dėl biodegalų gamybos plėtros finansavimo.
„Atsižvelgiant į tai (apklausos rezultatus – BNS) bus siekiama pritaikyti finansavimo sąlygas siekiant išvengti neigiamo poveikio konkurencijai, efektyviau naudoti lėšas, skatinti žaliosios energetikos plėtrą ir priimti sprendimus, pagrįstus realiais poreikiais“, – rašoma ministerijos pranešime.
Pasak ŽŪM, 2023 metų pabaigoje pasibaigus valstybės pagalbos biokuro gamybos plėtros schemai norima ir toliau teikti pagalbą įmonėms. Parama rapsų metilo (etilo) esterio ir dehidratuoto etanolio gamybai bus finansuojama iš valstybės biudžeto.
Savo ruožtu viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika" vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius sako nepritariantis šiai paramai, kuri, anot jo, yra „valstybės lėšų švaistymas“.
„Biodegalų naudojimas turi ne tik neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, bet kaip apgaulingas sprendimas prisideda prie to, kad elektrifikacija yra mažiau sparti. Be to, privalomas tokių biodegalų priedo maišymas vartotojams kainuoja šimtus milijonų eurų“, – teigiama pirmadienį išplatintame organizacijų pranešime.
Jos siūlo keisti Alternatyviųjų degalų įstatymą, nes dėl biodegalų yra naikinamos daugiametės pievos, iš rapsų gaminami biodegalai daugiau nei naftos degalai didina klimato kaitą, o rapsų laukai skatina agrarinių ekosistemų nykimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
